Kriminalinės brigados majoras Matas Diurėjus priblokštas: geriausias jo draugas Lukas Subeira guli reanimacijos skyriuje ištiktas komos. Jo kūnas buvo ištrauktas iš upės be smurto žymių. Kas tai, savižudybė ar nelaimingas atsitikimas?
Mato atmintyje iškyla metai, praleisti su Luku katalikiškame koledže, ir vienas keisčiausių draugo bruožų – jo aistra velniui... Lukas svajojo tapti kunigu, bet pasirinko policininko karjerą, verždamasis kautis su velniu jo stichijoje... Luko namuose Matas aptinka daugybę segtuvų su „velnio darbų“ nuotraukomis: Čečėnija, Alžyras, Jeruzalė, Ruanda, Aušvicas... Kodėl Lukas rinko tokias baisybes?
Matas mėgina išsiaiškinti, kas nutiko jo draugui. Kokias bylas Lukas tyrė? Eidamas jo pėdsakais, Matas susiduria su rafinuota laikrodininkės Silvi Simoni egzekucija. Nukankintos moters kūnas rastas buvusio vienuolyno parke. Be to, prieš daugelį metų šulinyje buvo nuskandinta Silvi aštuonmetė duktė Manona... Kaip šios žmogžudystės susijusios su Luku ir... su velniu?
Jei aš pasakyčiau, kad į savo rašomą knygą noriu sutalpinti savižudybę, velnią, egzekucijas, burtininkę, satanistus, spiečių vabzdžių, prietarus, vaikžudystę, žudikus profesionalus, ugnikalnio išsiveržimą, komą, narkotikus ir pan., tai daugelis, turbūt, pasakytų, kad aš visiškai pamišęs. Bet Granžė, turbūt, ir yra truputį pamišęs, nes visa tai sutalpino vienoje knygoje ir tai eilinį kartą pasiteisino.
Granžė tikrai moka rašyti, dažnai nustebina skaitytoją ir tuo jau, turbūt, nereikėtų stebėtis. Vienintelis mano priekaištas jam būtų tai, kad jis savo knygoms pasirenka tokias temas, kurios žmoniją parodo ne iš pačios geriausios pusės. Jo knygose randam daug smurto, kraujo, ištvirkimo, kankinimų, egzekucijų, rašytojo akiratyje atsiduria visi blogiausi žmonijos darbai: Pinočeto režimas, nacizmas, Ruanda, Čečėnija, Alžyras ir t. t. Manau, rašytojo knygos būtų ne ką prastesnės ir be viso šito blogio, o, galbūt, net taptų populiaresnės, mat daugeliui taptų priimtinesnės.
Šioje knygoje policininkas Matas Diurėjus ieško priežasties, kodėl geriausias jo draugas, taip pat policininkas, Lukas Subeira, bandė nusižudyti. Nieko neprašytas Matas perima Luko bylą, kurią šis tyrė prieš savižudybę, mat mano, kad ši gali slėpti priežastį, kodėl draugas pakėlė prieš save ranką. Savo kelyje jis tirs ne vieną nužudymą, o svarbiausiu jo kelionių tikslu taps velnio darbų paieškos.
Kūrinys yra detektyvinis siaubo romanas, su kiek per dideliu smurto ir fantastikos elementu. Na bet Granžė skaitytojai, manau, jau yra užsigrūdinę, tad košmarų naktį neturėtų sapnuoti. Kūrinys visai kaip ir kitos rašytojo knygos yra labai vaizdingas, kinematografiškas, pilnas paslapties, veiksmo ir įtampos. Jo centre, visai kaip ir kitose rašytojo knygose, atsiduria gėrio ir blogio kova, kurioje katalikas Matas stoją į kovą prieš tamsybių žmones. Turiu pasakyti, kad buvo keista atrasti pagrindinį veikėją esant praktikuojančiu kataliku, nes aš maniau, kad Granžė yra ateistas ir jam svetima katalikybė. Nors romanas yra detektyvas, tačiau tam tikrame bylos etape išnyksta ribos tarp konkrečių ir išgalvotų, realių ir transcendentinių reiškinių. Negalėjau suvokti, ar skaitau detektyvą, ar dar vieną knygą apie antikristą. Visgi šioje istorijoje nėra nieko antgamtiško, jokių jėgų įsikišimo, o visas blogis kurį čia randame turi materialų kūną ir kraują. (Sakau tai tiems, kurie beskaitydami pritrūks drąsos ir nuspręs mesti romaną.) Kas laimės mūšį nesunkiai nuspėjama, tačiau pati kova nustebins kiekvieną. Daugiau nieko neaiškinsiu, pasakysiu tik tiek, kad jei ieškote kažko tikrai nekasdieniško su rimtu siaubo prieskoniu, būtinai atkreipkite dėmesį į knygą „Limbų priesaika“. Na, o jei manote, kad esate silpnesnių nervų, geriau pasiieškokite kažko kuklesnio, nes vėliau gali prireikti egzorcisto demonų išvarymui iš Jūsų galvos.
Tiesa, vos nepamiršau pasakyti dar vieno dalyko – virš septinių šimtų puslapių šėtono! Kiek per daug Žanai, kiek per daug...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą