Paieška

2016 m. kovo 31 d.

„Klasta ir viltis“ ~ Peter James

„Klasta ir viltis“
(Peter James, 2010 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Ketinančiam netrukus susituokti Maiklui Harisonui keturi draugai per bernvakarį nusprendžia iškrėsti makabrišką pokštą – neblaivų būsimąjį jaunavedį paguldo į karstą ir palaidoja gyvą. Palikę užkastą žmogų, linksmai kleganti įkaušusių bičiulių kompanija skuba tęsti linksmybių, ketindama po kelių valandų „palaidotą“ draugą išvaduoti, bet... netikėtai per automobilių katastrofą visi žūsta. Vienintelis Maiklo ryšys su pasauliu – psichiškai neįgalus vaikinas, avarijos vietoje radęs portatyvų radijo siųstuvą.

Dingusiojo Maiklo Harisono paieškai ima vadovauti detektyvas Rojus Greisas, kuriam vis didesnį įtarimą kelia Maiklo sužadėtinė ir verslo partneris. Ar jie iš tiesų nenumano, kas galėjo nutikti tą lemtingą vakarą?..

Greisas atskleidžia vieną apgavystę po kitos, klasta keičia viltį, viltis – dar siaubingesnę klastą, o laikas vis eina, skaičiuodamas paskutines karste įkalinto Maiklo gyvenimo valandas...

Piteris Džeimsas yra anglų rašytojas lietuvių skaitytojams labiausiai žinomas detektyvine Rojaus Greiso serija. „Klasta ir viltis“ yra pirmoji šios serijos knyga. Turiu pasakyti, kad imant naują seriją visada susiduri su tam tikrais pliusais ir minusais. Na bent jau aš susiduriu. Pliusas yra tame, kad jei serija pasirodys verta dėmesio, tai dar ilgam užteks jos knygų. Tačiau tai kartu yra ir minusas, nes bent jau aš nenusiraminu tol, kol nesusiperku visų serijos knygų. O pinigų tam ne visada yra, mat negaliu pasigirti savo kukliu atlyginimu.

Šios knygos siužetas yra gan paprastas, tačiau neįtikėtinai genialus. Palaidotas gyvas karste, palaidoje vyrai žuvę, vienintelis susisiekimas su išoriniu pasauliu per raciją, kuri yra pas protiškai atsilikusį vaikiną, o dar vis į karstą dėl lietaus plūstantis vanduo... Už tokį siužetą aš tikrai žemai lenkiuosi autoriui ir ploju jam atsistojęs.

Visgi ne viskas yra taip puiku, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Būtų keista, jei mes skaitytojai neimtume svarstyti, kaip toks paprastas iš pažiūros siužetas išplėtotas visoje knygoje, t. y. 416-oje puslapių. Atrodo ką čia labai ir prirašysi? Na o tai įgyvendinta knygą prigrundant įvairiais šalutiniais siužetais ir veiksmo linijomis. Tarkim, knygos pradžioje mes atrandame kitos bylos teisminį procesą, čia taip pat nemažai rašoma apie dingusią Greiso žmoną, romane kalbama apie ekstrasensus policijos darbe, atrandame kortų lošimo, neįvykusias vestuves ir t. t. Kai kurie momentai man pasirodė visai nebūtini, o nuolatinis kartojimas, tarkim, kad Greisas yra traumuotas žmonos dingimu, kiek erzino.

Visgi pats tyrimas man pasirodė tikrai profesionalus. Policija apžiūri sumaitotą mašiną, klausinėja barų šeimininkus ir sužadėtinę, ieško įtariamųjų tarp draugų, tiria žemės mėginį, apžiūri lavonus morge ir t. t.

Realūs, sudėtingi ir beveik gyvi veikėjų paveikslai sukelia norą pažinti juos labiau, o pakankamai greitas siužetas neleidžia atsiplėšti.

Nors knyga yra parašyta anglų rašytojo ir vyksta Anglijoje, tačiau pats romanas man priminė amerikietišką policijos istoriją. Net kelis kartus esu pagalvojęs, jog istorija vyksta, tarkim, kokiam Los Andžele. Kiek teko skaityti, rašytojas yra gyvenęs Šiaurės Amerikoje, tad tuo tikrai nereikėtų stebėtis.

Vienintelis kiek didesnis mano priekaištas knygai yra tas, kad joje trūksta paslapties, mat romano sąmokslininkai skaitytojui yra žinomi nuo pat pradžių (bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio). Na o šiaip, tai knyga yra gan nebloga priemonė gerai praleisti savaitgalį, nors į pabaigą kiek nusivažiuota.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra