Viena Britanijos kompanija atsitiktinai randa didžiulius platinos resursus vienoje Afrikos valstybėlėje – Zangare. Bėda ta, kad respublikos prezidentas palaiko glaudžius ryšius su komunistais ir yra remiamas Sovietų sąjungos. Kompanijos prezidentas Džeimsas Mensonas nusprendžia, jog jam žymiai pigiau ir lengviau bus padaryti perversmą Zangaro respublikoje, nei kad derėtis su dabartiniu prezidentu. Perversmui atlikti nusamdomas Katinas Šenonas.
Seras Džeimsas Mensonas, kalnakasyba besiverčiančios kompanijos galva, perskaito geologo ataskaitą apie Krištolo kalne slypinčius platinos klodus. Zangaro respublikoje aptinkamas aštuonių šimtų jardų ir maždaug trijų tūkstančių jardų pločio kalnas. Jis stūkso truputėlį atokiau nuo kitų kalnų masyvo Zangaro respublikos viduryje. Kalne plačiai išsidriekę gludi naudingųjų iškasenų klodai, tolygiai išsidėstę visuose sluoksniuose. Bet svarbiausia – kalne dominuoja platina. Lobis masina verslininką, bet plikomis rankomis jo nepaimsi – Zangaro respublikos prezidentas rūdą verčiau atiduos rusams nei Britanijos magnatui. Serui Džeimsui nelieka nieko kita, kaip pasitelkti samdinius iš šalies, dar kitaip vadinamus „karo šunimis“. Taigi verslininkas ima vykdyti misiją „nuverskvalstybėsgalvąirpasisavinkplatiną“.
Misijos objektu tampa – platina. Kaip ir visi metalai, platina turi savo kainą. Šiai kainai reikšmingi du faktoriai: metalas nepakeičiamas kai kuriuose technologiniuose procesuose bei tas, kad jos paplitimas nedidėlis. Platina retas metalas. Pagrindinis jos kiekis gaunamas iš Pietų Afrikos, Kanados ir Rusijos. Ji plačiai naudojama, tačiau ateitis priklauso automobilių katalizatoriams, kuriuose jos yra, dėl ko jie tokie brangūs.
Misijos kliūtys – diktatorius Žanas Kimba. Zangarui vadovauja diktatorius Žanas Kimba, beprotis paranojikas sergantis didybės manija. Kas su juo nesutinka, keliauja už grotų ar į kankinimus. Žmonės mano, kad jis turi galingą amuletą, valdo juodąsias jėgas ar magiją.
Misijos vieta – Zangaros respublika. Šalis primena degtukų dėžutę, siaurąją puse atsigręžusi į jūrą ir įlindusia žemynan. Jokių sienų nėra, veikia vos vienas pasienio punktas. Ritinėje ir pietinėje sienose jokių kelių. Daugelyje vietų – neįžengiami tankumynai. Sostinė Klarensas. Ją supa siauras pakrantės lygumos ruožas. Už slėnio teka Zangaro upė, o toliau prasideda Krištolo kalnai pilni platinos. Pelkėta pakrantės lyguma netinka nei laivams, nei valtims. Rytuose – laukiniai rajonai. Gyventojų – apie du šimtai dvidešimt tūkstančių. Ekonominė padėtis katastrofiška. Tikras bankrotas: pinigai tik popierėliai, eksporto ir importo jokio. Klesti korupcija, ydos, žvėriškumas. Vargingesnieji rajonai buvo pusiasalio gilumoje – tūkstančiai aplūžusių lūšnelių, dengtų skarda, stovėjo abipus kreivų, šiukšlinų gatviūkščių. Šalis neturi jokių draugų.
Misijai vadovauti pasirenkamas samdinys Karlas Alfredas Tomas Šenonas (pravarde Katinas). Britas. 1964 metais Choro vadovaujamas tarnavo penktajame padalinyje. Atsisakė paklusti Petersui. 1966-aisiais įstojo į šeštąjį būrį, perėjo pas Denardą. Šramo vadovaujamas vedė būrį į Bukavą. Kovojo apsuptyje. Buvo išsiųstas į tėvynę vienas paskutinių 1968-ųjų balandį. Savanoriu išėjo į Nigerijos pilietinį karą kur tarnavo vadovaujamas Šteinerio. Po Šteinerio atsistatydinimo surinko samdytinių likučius ir 1968 metais kovojo iki galo.
Misijos pasiruošimo terminas – šimtas dienų.
Na o visa kita galima gan nesunkiai nuspėti. Didesnę knygos dalį planuojama operacija, ieškoma silpnųjų vietų, žmonių operacijai, ginklų, amunicijos ir pan. Viską surinkus prasideda ne ką lengvesnė dalis – pati operacija. Forsaitas labai tiksliai ir detaliai vaizduoja kaip vykdoma visa ta samdinių operacija, kaip perkami ginklai, kaip kuriamos firmos, per kurias už viską atsiskaitoma, kaip viskas gabenama, kitaip sakant čia daug dėmesio skirta aprašyti tai, kaip įsigyti karinę technika neatkreipiant niekieno dėmesio. Na o žurnalistinis rašymo stilius dar labiau sustiprina įspūdi, kad visa tai realu ir ne iš piršto laužta. Knyga nėra kažkoks veiksmo ir šaudynių kupinas romanas, ji yra labiau instrukcija karą sumaniusiam teroristui. Jei Jums patinka išsamus pasakojimo stilius, jei Jums patinka karas ir karinė technika, Jei Jums patinka detalūs veikėjų charakteriai ir realumas knygose, būtinai perskaitykite knygą „Karo šunys“. Aš visgi pasirodysiu banalus, bet man labiau prie širdies Džeimso Bondo stiliaus knygos: daugiau veiksmo, šaudynių, gaudynių, įtampos, romantikos ir apskritai – nuotykių. Visgi negaliu duoti knygai mažiau nei keturis balus iš penkių, nes kaip savo žanro instrukcija-trileris, ji yra išties labai gera, konkreti ir išsami.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą