Miglotą vasaros pabaigos dieną aštuntojo dešimtmečio pradžioje šiaurės Elande be jokių pėdsakų dingsta mažas berniukas. Dienų dienomis ir savaitėmis jo ieško šeima, policija ir savanoriai. Daugiau nei po dvidešimties metų berniuko motinai Julijai netikėtai paskambina jos tėvas. Jis prašo atvažiuoti į Elandą ir padėti jam atsekti naują dingusio vaikaičio pėdsaką. Julija nenoromis grįžta į savo vaikystės salą pas susenusį tėvą. Ir tik dabar ji išgirsta kalbas apie mitais apipintą elandietį Nilsą Kantą, kadaise variusį siaubą visai apylinkei. Bet jis seniai miręs, gerokai seniau, nei dingo Julijos sūnelis. Ir vis dėlto yra žmonių, mačiusių Nilsą Kantą. Jie tvirtina, kad retkarčiais temstant, prieblandoje, jis vaikštinėja po kalkynę.
„Prieblanda – bjaurių istorijų laikas“. Tai sakinys iš knygos, puikiai ją apibūdinantis. Johanas Teorinas, puikus visko kas mistiška, nepaaiškinama, paslaptinga ir baugu meistras. Daugumos J. Teorino istorijų veiksmas vyksta Elando saloje. Elandas – siaura, 518 kvadratinių metrų ploto sala Baltijos jūroje, maždaug tris ar penkis kilometrus nutolusi nuo rytinės Švedijos pakrantės. Elando kraštovaizdžio ypatybė – nederlingos klintys, besidriekiančios maždaug 222 kvadratinius metrus, apaugusios retais, skurdžiais medžiais bei daugybe kitų augalų. Elandas buvo apgyventas maždaug aštuntame tūkstantmetyje prieš Kristų, taigi ten galima rasti daug įvairių kapaviečių, milžinkapių bei žiedinių geležies amžiaus tvirtovių, žmogaus rankų darbo įrankių bei naujesnių amžių daiktų bei pastatų. Ši sala – vieniša, vėjų taršoma mistinė vieta, paliesta istorijos, apie ją sukurta daug pasakojimų, legendų...
Šioje knygoje pasakojama apie dingusį mažą berniuką. Daugiau nei po dvidešimties metų atrandami nauji pėdsakai, galbūt, galintys paaiškinti, kur anuomet smalsumo pagautas ir per tvorą perlipęs vaikas dingo. Pagrindinei veikėjai Julijai, vis dar neatsigavusiai po sūnaus dingimo, tenka grįžti į jos vaikystės salą Elandą. Čia jai tenka atlikti savotišką detektyvo vaidmenį ir bandyti sužinoti tiesą. Ar po daugelio metų sužinota tiesa nuramins jos sielą, sužinosime tik perskaitę knygą....
Užtikrintai sakau, kad knyga išties labai gera! Neišsigąskit neigiamų kitų skaitytojų apžvalgų. Gal čia ir nėra profesionalaus detektyvo, seklio ar kriminalisto, kaip daugumoje kitų detektyvo žanro knygų, tačiau knyga vis vien parašyta labai profesionaliai, labai vaizdingai. Joje daug dėmesio skirta veikėjams. Depresijos kamuojama ir kančią užgerti vynu bandanti motina, senelių namuose gyvenantis senas jūrų kapitonas, visų salos nelaimių kaltininkas ir atsiskyrėlis Nilsas, rūpestingas policininkas Lenartas bei kiti, ne ką mažiau įdomūs personažai. Autorius su mistika ir paslaptimi vaizduoja atokią Elando salą, jos gyventojus, jų pomėgius bei legendas. Sala turi net savo nelaimių ir bėdų kaltininką, jau minėtą elandietį Nilsą Kantą, kuriam šioje istorijoje tenka taip pat nemažas vaidmuo. Knygoje susipina dvi istorijos. Tai dingusio berniuko motinos Julijos istorija, ir Nilso Kanto istorija, kurios pasakojimas prasideda nuo jo broliuko žūties paskendus. Romano pasakojimas labai lėtas, detalus, nuoseklus, tačiau tas ne tik, kad netrukto skaityti, bet kaip tik, tik sustipriną ir taip jau mistinę ir įtemptą atokios salos atmosferą. Siužetas man pasirodė labai įdomus, skaitosi tikrai labai lengvai. Knygos puslapiai tirpo tiesiog akyse, o pabaigti ją visai nesinorėjo. Pabaiga pasirodė labai netikėta, puikiai užbaigianti išties gerą knygą. Gaila, kad į lietuvių kalbą išversta tik viena šio rašytojo knyga. Autorius pasirodė tikrai labai įdomus, produktyvus ir išsiskiriantis.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą