Stokholmas apimtas panikos – keistu būdu žudomi įtakingiausi verslininkai. Žudikas savo aukas užklumpa jų pačių namuose ir paleidžia du šūvius į galvą skambant legendinio džiazo muzikanto Thelonijaus Monko kompozicijai Misterioso.
Valstybės kriminalinėje policijoje įsteigiama ypač slapta A grupė šiems nusikaltimams tirti – sutelkiami išradingiausi Švedijos, ir ne tik, policininkai, jiems suteikiami neriboti įgaliojimai. Vedini išlavintos intuicijos ir aštraus proto jie ima veikti. Tarp jų Polis Jelmas – ankstesniame darbe vos nenušalintas nuo pareigų už... didvyriškumą. Jo santykiai su žmona prastėja, o A grupėje yra viena moteris...
Istorija prasideda nuo to, kad Halundos imigracijos tarnyboje įvyksta įkaitų drama. Vyras su nupjautu šratiniu šautuvu grasina trims darbuotojams. Polis Jelmas, būsimasis spaudos didvyris, visus išgelbsti. Iš pažiūros eilinė eilinio detektyvinio romano pradžia. Tačiau viskas pasikeičia, kai kažkas pradeda žudyti aukštuomenės narius dviem šūviais į galvą. Valdžia netgi įkuria ypač slaptą grupę tirti šiems nusikaltimams. „A grupę“. Taip ji pavadinama. Ją sudaro baltas suomis, juočkis, geteborgietė, penktosios kolonos atstovas, mėsos kalnas ir žiniasklaidos didvyris. Didelė makalynė, pasakysit Jūs, tačiau šie žmonės – savo srities profesionalai. Ir tai išties jaučiasi. Policijos tyrimas pasirodė labai profesionalus. Policininkai iškart imasi apklausinėti žmones, pradeda ieškoti sąsajų tarp aukų, jų finansų, laisvalaikio ir kitose sferose. Ieškoma bendrų priešų, bendrų draugų ir pan. Netgi atradus galimą auką, surengiama pasala. Knyga skandinaviška, bet tokią nelabai priminė. Man ji labiau priminė skandinaviškos ir angliškos policijos istorijos mišinį. Profesionalus lėtas tyrimas, jokio lazdos perlenkimo, beveik be smurto, ar bjaurių, krauju permirkusių scenų. Gal dėl to ta serija mirčių net nepriminė kažkokio pamišusio psichopato darbo. Juolab, kad ir pačioje knygoje ieškoma sąsajų su Rusijos ir Latvijos mafijų, o ne kažkokio psicho. Knygos pradžia pasirodė šiaip sau. Perskaityti pirmieji 50 puslapių neprikaustė. Vėliau buvo pasala, kas patraukė dėmesį. Tada vėl ilgas nuobodus tyrimas. Tada įvyksta nauja žmogžudystė, randami nauji įkalčiai, kitaip sakant naujas gaivaus vėjo dvelksmas. Galiausiai gan staigi atomazga. Taip kad knyga išties sunkiai įvertinama. Pagrindinis herojus kažkoks blankus. Jo šeimyniniai santykiai irgi blankoki. Bandyta suteikti jiems dramos, bet nelabai gavosi. Veiksmo mažoka, intrigos trūksta. Visgi tai tik pirmoji „A grupės“ knyga, tad tobulėjimui vietos yra. Norėtųsi paskaityti iš vėlesnių kūrinių. Gal jie pasirodytų daug kokybiškesni, o gal net neprilygstami. Tikrai tuo tikiu, nes rašytojas pasirodė produktyvus, šiek tiek priminė Heningą Mankelį, kurio kiekviena nauja knyga daug geresnė už prieš tai buvusią. Iš tikrųjų leidykla knygą galėjo išleisti „Savaitgalio detektyvo“ serijoje. Manau, būtų daug greičiau išpirkę knygas. Nes dabar dar pilni knygynai tų 2000 egzempliorių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą