„Neprisimenu, kaip grįžau į Paryžių. Vėliau netgi neįstengiau prisiminti, kur palikau mašiną. Vos tik pamėgindavau atkurti įvykių eigą, smegenys iškart atsijungdavo. Prieš akis iškildavo tas pats reginys: tamsus molas, pilkas vanduo, žmonių siluetai, revolverio šūvių blyksniai, akinanti automato serija. Aleksas krenta aukštielninkas, jo galva sprogsta į gabalus...“.
Esu skaitęs jau dvi Hobo Drakoniano serijos knygas. Ši eina prieš jas abi, tad buvo tarsi „Alternatyviosios seklių agentūros priešistorė“. Čia mes susipažįstame su jos įkūrėju Hobu Drakonianu, sužinome kada ir kur jis įkūrė agentūra, kaip įdarbino savo bičiulį Harį Hemą, ir kitas šio herojaus smulkmenas. Šioje knygoje į Drakonianą kreipiasi jo sūnėnas – banglenčių meistras. Neseniai jis gavo užsakymą padaryti penketą banglenčių ir išsiųsti jas į Ibicą. Deja, pinigai, kaip ir pačios banglentės dingsta. Sūnėnas paprašo firmos galvos grąžinti jo pinigus. Vėliau į agentūrą dar kreipiasi „moteris iš mormonų namų“, mat jos bičiulis ir paties Drakoniano draugas, nuvykęs į Paryžių kažkur dingsta. Taip kad agentūra gauna darbo į valias. Knygos veiksmas, kaip jau supratote, vyksta Paryžiuje ir Ibicoje. Rašymo stilius humoristinis, kaip ir ankstesnių serijos knygų. Na o labiausiai patraukė ne tiek pačios bylos ar lengvabūdiškas rašymo stilius, kiek restoranų ir aktorių pilnas Paryžius, bei Ibica, kur kvaišalų galima gauti taip pat lengvai, kaip nusipirkti ledų, kur pilna poilsiautojų, o pinigai leidžiami be perstojo. Nesu labai domėjęsis rašytojo biografija, bet kiek žinau, rašytojas gyveno abiejose vietose ir knygose linksmai ir su meile aprašo šiuos miestus. Šaunu, kai randi savo širdžiai mielą vietą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą