Tikriausiai Jūs jau skaitėte Aleksandro Svijašo knygas ir žinote apie jose pateiktas Protingo pasaulio idėjas. Ši knyga – to, kas anksčiau parašyta, būtinas papildymas.
Skaitytojas turės galimybę realiai suprasti įvairiausių gyvenimo problemų sprendimo principus ir būdus. Knyga atsako į svarbiausią gyvenimo klausimą: ką daryti, kad būtume laimingi?
Nežinau kaip Jums, bet man ezoterinės knygos patinka labiau nei psichologinės. Psichologinėse į žmogų žiūrima kaip į atskirą individą, kurio raidą lėmė tam tikros sąlygos, aplinka ir t. t. Ezoterinėse knygose į žmogų žiūrima kaip į dalelę sistemos. Gal tai ir kvepia kažkokia fantastika, bet skaitosi tikrai įdomiau. Ir nors knygos pavadinimas sako, kad tai pozityviosios kasdienybės psichologija, aš visgi ją priskirčiau ezoterikos sričiai, mat knygoje aprašoma visatos jėga, nulemianti mūsų likimą ir gyvenimo kokybę.
Prieš pradedant kažką plačiau kalbėti, visgi reikėtų paminėti, kad tai knyga ne humoro jausmui pagerinti, ar kalbanti apie jo stoką ir kokią įtaką tai daro mūsų sveikatai. Knyga kalba apie veiksmus, kurių reikia imtis norint gyventi pilnavertį gyvenimą. Tai apima sveikatą, darbą, šeimą, pinigus, nepriklausomybę ir pan. Iš esmės knygą galima sutraukti į kelis sakinius. Jei kažkas nepatinka gyvenime, imkitės veiksmų, o ne be galo skųskitės ir nerimaukite, mat aukštesnė jėga gali priimti sprendimus už Jus, o jie Jums gali nepatikti. Tarkim paprasčiausias pavyzdys. Jūs nusiperkate naują televizorių ir be galo nerimaujate, kad jį Jums pavogs. Jūs skleidžiate negatyvią energetiką į pasaulį ir pasaulis imasi atsakomųjų veiksmų. Vieną dieną televizorius suges ir tada nebus dėl ko jaudintis, nes nebus kam jo vogti. Arba Jūs pastoviai skundžiatės dėl darbo ir nieko nesiimat, o jei imatės vis vien pakliūnate į Jūs netenkinantį darbą ir vėl jaudinatės. Visata ir vėl imasi atsakomųjų veiksmų. Šie pavyzdžiai yra mano sugalvoti. Gal jie ir nevisai tinka, bet atskleidžia kaip aš supratau knygą. Knygoje išties daug informacijos, bet pagrindinė visų nelaimių priežastimi laikoma idealizacija. Mes viską per daug idealizuojame ir negalėdami to gauti, nerimaujame. Na o tai pritraukia atitinkamus visatos sprendimus. Mano pavyzdžių atvejais žmogus per daug idealizavo materialų dalyką, o kitu atveju darbą, kurio negali gauti ir dėl ko be galo nerimavo. Abiem atvejais buvo paleista mokomoji programa, kuri turėjo žmogų pamokyti džiaugtis tuo ką jis jau turi. Knyga parašyta tikrai labai paprastai, manau, suprastų ją net penkiametis. Čia nestinga nei prablaškančių anekdotų, minties perliukų, paveikslėlių, nei užduotėlių skaitytojui. Skaitosi gan greitai, tik spėk virškinti informaciją. Knygoje per pavyzdžius bandoma paaiškinti, kaip atsikratyti savo idealizacijų. Čia sakoma, kad reikia susitaikyti. Bet susitaikyti ne su situacija, o gyventi su taika ir be nerimo. Belieka tik pasakyti – gyvenkime ir be reikalo nesijaudinkime. Gyvenimas gražus, tereikia kartais to nepamiršti. Neidealizuokime dalykų, dėl kurių po to nerimaujame. Pasistenkime parodyti gyvenimui, kad mes esame patenkinti tuo ką turime, o gal gyvenimas mus pradžiugins ir kažkuo daugiau.
Toliau seka frazė padedanti įveikti savo idealizacijas: Aš prašau atleidimo Gyvenimo ir savęs paties (-čios) už negatyvias emocijas. Aš žinau, kad savo idealizacijas perdėtai sureikšminu. Ateityje vengsiu pergyvenimų panašiais klausimais ir reaguosiu atsainiau. Aš prisiimu visą atsakomybę už šį epizodą ir visas savo emocijas. Aš dėkoju Gyvenimui už pamoką ir dėmesį man! Jeigu ateityje būtų panaši situacija, pasižadu nenugrimzti į ilgalaikius pergyvenimus.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą