Fantastinis nuotykių romanas „Paslaptingoji sala“ – vienas labiausiai skaitytojų pamėgtų Žiulio Verno romanų. Pietiečių maišto metu palikę gimtąją šalį keturi šiauriečiai JAV pilietinio karo dalyviai – inžinierius Sairas Smitas, jo tarnas Nabuchodonosaras (maloniai vadinamas Nabu), karo korespondentas Gedeonas Spiletas, jūreivis Penkrofas, jauniausias komandos narys Herbertas Braunas – bei šuo Topas po oro baliono katastrofos nukrenta į negyvenamą Ramiojo vandenyno salą. Bet ar ji tikrai negyvenama?
Naujieji „robinzonai“, kurdamiesi saloje, susiduria su daugybe paslaptingų dalykų. Jie ieško žmonių, bet jų neranda. O nuojauta sako, kad kažkas turėtų būti. Kažkas patyliukais globoja kolonistus, kai gamta jiems ruošia kažką tokio, ko įveikti nepadės jokios žinios...
„Paslaptingoji sala“ buvo mano „Numeris 1“ paauglystės knyga. Tada dar nemėgau skaityti knygų taip kaip dabar, tad šią knygą skaičiau visos vasaros laikotarpiu. Ir galiu pasakyti, kad tai buvo šaunu, nes visą vasarą patyriau puikių nuotykių, kad ir netikrų, o tik vaizduotėje. Ilgai nesiryžau pakartotinai skaityti šios knygos, nes nenorėjau susigadinti įspūdžio. Tai knyga, kuri buvo ne tik puiki pramoga, bet dar ir įkvėpė mane pačiam parašyti kažką panašaus. Ne koks iš manęs rašytojas, mat savo rašliavą rašau po šiai dienai, po porą puslapių į metus. Tačiau tai tapo savotišku laiko praleidimu ir užsiėmimu. Kaip bebūtų, perskaitęs visas Žiulio Verno knygas (kai kurias pakartotinai, ar kitu leidimu), galiausiai priėjau prie paskutinės – „Paslaptingosios salos“. Knyga nenuvylė, nors pakartotinių skaitymų metu, aš visgi savo „Numeriu 1“ dabar išsirinkau „Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu“. Knygos vertybės tos pačios, išaukštinamas žmogus, jo protas, drąsa, pasiryžimas, išaukštinama draugystė, bet šįkart povandeninis pasaulis mane labiau suviliojo. Galbūt savo paslaptingumu, kuris po šiai dienai žavi viso pasaulio žmones. Beje knyga laikoma pirmąją serijos apie Kapitoną Nemo knyga (antroji knyga „Paslaptingoji sala“). Kažkas šias knygas skirsto į trilogiją, pridėdami ir „Kapitono Granto vaikai“ kaip ištakas, mat „Paslaptingojoje saloje“ yra nuorodų į šią knygą. Knygoje pasakojama apie tai, kaip grupelė žmonių sprunka iš šalies oro balionu Jungtinių valstijų civilinio karo metu. Taip jau nutinka, kad balionas prakiūra ir keliautojai atsiduria kažkur vandenyne esančioje saloje. Sakytumėte, „Kokia baisi tragedija!”, tačiau Žiulis Vernas yra optimistas ir keliautojai čia nėra įkalinami, o gauna šansą pademonstruoti savo sumanumą ir išmonę. Savo viešnagės saloje metu, jie tikrąją ta žodžio prasme užkariauja salą. Jie ne tik įkuria laužą, bet ir pasigamina krosnį, įrankių, stiklo, nitroglicerino, ginklų, laivą, telegrafą, fotoaparatą ir dar daug ko. Juk neveltui jų grupelę sudaro inžinierius, jūreivis, biologijos ir medicinos žinovas. „Paslaptingąją salą“ aš prilyginčiau žymiausių Verno knygų mišiniui. Čia yra ir geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, geologijos, psichologijos, medicinos, jūreivystės žinių, medžioklės, statybos ir kitų. Herojai gauna progą ne tik pakeliauti oro balionu ar laivu, bet dar ir kovoja su viesulu ar žiemos stichija. Knyga parodo geriausias žmogaus savybes, viena kurių yra ir smalsumas. Keliautojai greitai supranta, kad saloje vyksta keisti ir nepaaiškinami dalykai, bei pasiryžta juos įminti. Autorius knygoje nepamiršta taip pat pasamprotauti apie ateities technologijas ir mechanizmus. Vieną ką galiu pasakyti, kad knyga išties puiki! Skaičiau senu leidimu, bet yra tekę vartyti ir naujai išleistą, kuri yra su puikiomis, originaliomis iliustracijomis. Na o kol kas sakau sudie Žiuliui Vernui, lauksiu naujų knygų vertimų. O galbūt nepatingėsiu ir pasiimsiu skaityti kokią knygą užsienio kalba.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
1 komentaras
Knyga super, mano megstamiausia. Skaiciau ja kelis kartus ir dar skaitysiu.
Rašyti komentarą