Į Švediją turi atvykti aukštas užsienio svečias. Saugoti jį nuo galimo pasikėsinimo sukuriamas specialus policijos štabas. Vizito išvakarėse susirenka ir tarptautinė teroristų grupė. Jiems pavyksta užminuoti miesto požemines komunikacijas. Policijos komisaro Martyno Beko ir jo draugų kova su teroristais atskleidžia Vakarų didmiesčio ir buržuazinio pasaulio džiungles. Knyga priklauso serijoje spausdinamų detektyvinių romanų ciklui
Žinomų rašytojų aštraus siužeto socialinis romanas įtikinamai ir nuosekliai demaskuoja mitą apie švedų „visuotinio gėrio valstybę“. Autoriai parodo, kaip buržuazinė visuomenė sudaro sąlygas plisti nusikalstamumui, o buržuazinė demokratija yra demokratija tik tiems, kurių rankose turtas ir valdžia.
Nebloga švedų rašytojų dueto knyga, pasakojanti tris beveik savarankiškas istorijas. Pirmojoje istorijoje pasakojama apie Martino Beko ir jo draugų dvikovą su šaltakraujiškais ir puikiai treniruotais teroristinės „ULAG“ organizacijos žudikais, norinčiais pasikėsinti į svarbaus svečio atvykstančio į Švediją gyvybę. Antroje istorijoje pasakojama jaunos merginos Rebekos Lind gyvenimo ir mirties istorija, nuo banko apiplėšimo iki savižudybės. Trečiojoje istorijoje pasakojama apie pornografinių filmų direktoriaus Volterio Petruso žmogžudystę. Nors knygos veiksmas vyksta gan seniai, 1974 metų Švedijoje, visgi galime atrasti panašumų ir su dabartine mūsų Lietuva. Tarkim, kad jaunimas neturi darbo, miestas teršiamas išmetamosiomis dujomis, kai kurie naujos statybos namai gan prastos būklės, ar policininkų pomėgis imti kyšius. Iš tikrųjų butų įdomu palyginti, kaip ši situacija pasikeitė Švedijoje, mat, galbūt, ir pas mus kada nors tai pasikeis. Vienas dalykas jau dabar pasikeitė. Anksčiau galima buvo rūkyti beveik visur, įskaitant teismo salę ar net bažnyčią. Taip pat šiais laikais žymiai labiau ir atsakingiau tikrinami lagaminai oro uostuose, o žiūrima ne vien ar tik slapta kas negabena kokio butelio degtinės. Knygoje nagrinėjamos vis dar aktualios nusikalstamumo ir terorizmo temos. Labiausiai knygoje nepatiko tai, kad ji yra gan sena, lietuvių kalba išleista 1983 m., kitaip sakant Tarybų sąjungos laikais. Taip kad neaišku kiek tiksliai ji atitinka originalą, mat vietomis paminėti rusai ar Rusija, man kažkaip įtartinai atrodė. Nors gal originale jie irgi yra. Man patinka Šioval ir Valio knygos. Jos parodo senąją Švediją, bet pagrindinis šių knygų minusas, kad jos neturi išliekamosios vertės. Bent jau aš jas perskaitau ir pamirštu. Pamiršau ankstesnes knygas, pamiršiu ir šią. Kažkaip šiuolaikiniai Švediški detektyvai įsimintinesni. Beje tai paskutinė serijos knyga apie Martiną Beką.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą