Vieno garsiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų K. Suzukio romanas „Tamsus vanduo“ pasakoja apie žmogaus protui dažniausiai nesuvokiamus, bet jį užvaldančius dalykus: baimes, nuojautas, mistinį siaubą. Visos Suzukio istorijos pasižymi unikaliomis, bemaž alcheminėmis savybėmis, o pats rašytojas turi Dievo dovaną paprastus ir kasdienius dalykus (bei daiktus) paversti itin gąsdinančiais. Kojis Suzukis dovanoja 7 naujas istorijas, kurias sieja ta pati tema – vanduo.
Knygos prologe susipažįstame su pagrindinėmis šio neįprasto novelių romano herojėmis – senele ir jos anūke. Ši pas senelę ketina viešėti visą savaitę, tad knygoje sudėtos septynios istorijos. Mat kas rytą abi –senelė ir anūkė – eina pasivaikščioti. Anūkėlei labai patinka baugūs pasakojimai, tad senelė kasdien papasakoja po naują nutikimą... Iš tikrųjų tokia nebloga siaubo novelių rinktinė, nors nepasakyčiau, kad istorijos kažkokios jau labai baisios. Kaip visada, geriausia istorija pasirodė ta, pagal kurią parinktas rinkinio pavadinimas. O būtent „Tamsus vanduo“. Lietuvių kalba išleistoje knygoje ši istorija parvadinta į „Tekantis vanduo“. Titulinė šio neįprasto istorijų rinkinio novelė „Tekantis vanduo“ – tai savotiška parafrazė vaiduoklių lankomo namo tema. Vieniša motina su dukrele apsigyvena beveik apleistame daugiabutyje ir netrukus tampa keistų bei paslaptingų įvykių liudininkėmis... Prieš skaitydamas knygą nebuvau skaitęs knygos nugarėlės ir dar pagalvojau, kad pagal šią istoriją išeitų visai neblogas filmas. Pasirodo, kad ne man vienam taip pasirodė. Pirmoji romano „Tamsus vanduo“ istorija yra virtusi filmu: kultinę japoniškąją versiją 2005 m. vasarą papildė to paties pavadinimo amerikietiškas perdirbinys su „Oskaro“ laureate Jennifer Connelly. Kitos įdomesnės istorijos: „Pasroviui“ ir „Akvarelės“. Novelė „Pasroviui“ – gana netikėtai suregzta istorija apie laivą vaiduoklį, į kurį tikrai nevertėjo kišti nosies. Novelėje „Akvarelės“ teatro trupė ketina statyti spektaklį apleistoje diskotekoje. Tai buvo ne itin geras sumanymas... Knygą taip pat sudaro apsakymai „Vieniša sala“, „Triumas“, „Svajonių kruize“ ir „Draustinis po vandeniu“. Skaičiau po vieną istoriją prieš miegą, septynias dienas paeiliui. Buvo pats tas 🙂
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą