„Sapieginės vilkas“ – ketvirtoji „Vagos“ leidyklos „Lietuviško detektyvo“ serijos knyga. Tai intriguojanti istorija apie samdomą žudiką, Sapieginės vilką, kurio nepaprasta fizinė galia ir žygiai tampa savotiška Vilniaus miesto legenda. O graži ir tyra kilerio bei merginos Sandros meilės istorija ne tik jaudina, bet ir netikėtai pakreipia detektyvinio romano įvykių tėkmę.
Anksčiau ar vėliau paimu į rankas kokį lietuvišką detektyvą. Taip darau ne dėl to, kad kažkaip jais išskirtinai žaviuosi, o labiau dėl to, kad tokių knygų yra namie ir kažkada vis tiek reikės jas perskaityti. Imdamas lietuvių rašytojų detektyvus visada žiūriu į juos įtariai ir net su ne pačia geriausia grimasa veide. Labiau ne dėl to, kad jie kažkuo prasti, o dėl to, kad jie nepasiūlo nieko naujo. Kai yra išleista tiek daug knygų, nori nenori, reikia jas kažkaip atsirinkinėti ir ieškotis geresnių. Noriu paremti lietuvių rašytojus, bet vien noro neužtenka. O kartais neužtenka ir atsiliepimų, kad atkreiptum dėmesį į vieną ar kitą knygą. Knyga „Sapieginės vilkas“ yra perskaityta grynai iš asmeninės kolekcijos, be jokių rekomendacijų ar atsiliepimų. Nesu skaitęs daug lietuvių rašytojų detektyvų, bet ši knyga, turbūt, pirmoji, kurios istorija mane tikrai užkabino, ir tikrai norėjosi, kad knyga būtų labiau išplėtota ir storesnė. Net beveik galiu pasakyti, kad nesigailiu ją perskaitęs. Knygoje viskas prasideda nuo to, kaip kažkas išvaduoja merginą iš banditų gniaužtų. Vėliau kažkas sumuša reketininkus norėjusius apiplėšti krautuvę. Vėliau kažkas panašaus atsitinka ir bare. Visi dalyvavę asmenys tvirtina nespėję nieko pastebėti, tačiau visus įvykius sieja viena keista aplinkybė. Dalyviai aiškina girdėję vilko staugimą primenantį garsą. Policija greit šiuos nutikimus priskyrė „Sapieginės vilkui“. Visiems iškyla klausimas, kas tas paslaptingas dalyvis besistengiantis pagelbėti nuskriaustiesiems, tačiau žiaurus savo priešams? Savotiškas Robinas Hudas arba Tadas Blinda jei jums patinka lietuviškas atitikmuo. Greitai gandai pasiekia ir vietinę mafiją, kuri yra budri ir net šiek tiek sunerimsta, mat tai gali pakenkti jų verslui. Taigi knygos centre atsiduria dviejų jaunuolių meilė, bei mafijos jiems paspęsti spąstai. Kai pradėjau skaityti knygą, tai šiek tiek prisiminiau kitą skaitytą knygą – M. Pjuzo „Sicilietis“. Ten irgi buvo rašoma avie vietinių gyventojų didvyrį. Deja panašumai tuo ir baigiasi. Knyga nebloga, bet, sakyčiau, kiek per trumpa ir per paviršutiniška. Istorija gera, tačiau labiau išplėtojus būtų įsimintinesnė. Dabar, greičiausiai, knyga galvoje išliks kokiems keliems mėnesiams, ne ilgiau. Patiko, kad knyga išleista 1997 m., taip kad nesijautė to tokio sovietinio kvapo. Vienoje vietoje net vietiniai susikivirčija, kai vienas sugėrovų patvirtina, kad prie sovietų buvo geriau, o kiti jam už tai į kailį davė. Smagi vieta. Dar skaitysiu kitų lietuviškų detektyvų, dar ieškosiu kažko naujo ir unikalaus.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą