Džiunglių muselės lavonas Vilniaus senamiesčio pusrūsyje, netikro gintaro ir aukso papuošalai, Klaipėdos pauostės medžių paunksmėje besislapstančio namiūkščio paslaptis... Autorius surezgė painų, intriguojantį detektyvą. Nusikaltimo voratinklis, į kurį pakliuvo vargšė moteris, apraizgęs visą Lietuvą. Tačiau policija, sumaniai ir išradingai veikdama, sugeba išnarplioti nusikaltimo kamuolį.
Prisipažinsiu, nelabai aš mėgstu lietuviškus detektyvus. Labiausiai dėl to, kad dauguma jų parašyti sovietmečiu, arba tik atgavus nepriklausomybę. Nejaučiu aš nostalgijos tam laikotarpiui, man jis įdomus tik tiek, kad tada gyveno mano tėvai ir seneliai. Na ir pats jo kiek mačiau. Taip pat dažnai lietuviškuose detektyvuose gvildenamos jau išsemtos temos, kaip antai narkotikai, kontrabanda, ar kokios prostitutės mirtis. Ačiū Dievui „Kruvinam akorde“ nėra paimta nė viena iš šių temų. Visgi detektyvas trumpokas, personažai blankūs, vardai neįsimintini. Knyga nėra kažkokia prasta, bet ir ne per daug įdomi. Šiek tiek parodo to laikotarpio ypatumus ir policijos darbą. Labiausiai nervino daugtaškiai, kurių čia milijonas. Megrė knygose jų daug, bet čia viršija visas normas. Ateity dar skaitysiu lietuviškus detektyvus, bet imsiu gal ką storesnio, pavyzdžiui, kažką iš Birutės Mackonytės knygų. Gal bus įsimintinesnės.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą