Aprašymo nėra.
„Зубы тигра“, arba lietuviškai „Tigro dantys“, yra detektyvinis romanas parašytas žymaus prancūzų rašytojo Moriso Leblano. Jame mes atrandame pasaulyje jau spėjusį išpopuliarėti vagį-džentelmeną Arseną Liupeną, kuris mums pasirodo jau dešimtąjį kartą. Kūrinys skaitytojų rankas pasiekė 1921-aisiais, kaip du atskiri knygos tomai: „Donas Aloyzas Perenna“ ir „Floransės paslaptis“. Vėliau šios dvi knygos buvo sujungtos į vieną ilgą romaną ir pavadintas tiesiog „Tigro dantys“. Jo centre atsiduria Don Aloyzas Perenna (Arsenas Liupenas), kuris įsivelia į kovą su niekšingu žudiku ir manipuliuotuoju, siekiančiu pasisavinti 200 milijonų frankų palikimą.
Knygoje bus pasakojama apie Kosmo Morningtoną, kurio palikimas yra 200 milijonų. Don Aloyzui Perennai, velionio draugui, paskiriama užduotis surasti Morningtono giminaičius, kuriems ir turi atitekti visi turtai. Tačiau jei giminaičiai nebus surasti per tris mėnesius, palikimas turi atitekti pačiam Don Aloyzui. Toks buvo velionio noras, mat Perenna kažkada net du kartus išgelbėjo draugo gyvybę tarnaudamas legione. Tačiau ties duota užduotimi Perenna neapsistoja. Jis paskelbia, kad velionio valia buvo dar ir surasti jo mirties kaltininką, jei šis mirtų smurtine mirtimi. Ir nors visi faktai rodo, kad Kosmo mirė dėl savo paties aplaidumo, Perenna tuo netiki ir įžvelgia kažką daugiau. Jis supranta, kad jam eilinį kartą teks susidurti su gobšiu priešininku, siekiančiu pasisavinti jam nepriklausančius turtus. Don Aloyzas netrukus įsitikina visiškai neklydęs, mat vos tik spėjus surasti velionio giminaičius, šie kaip mat miršta nuo paslaptingų mirčių, kūnus išbėrus juodomis dėmėmis. Tyrimui maišo dar ir tai, kad policijos prefektas mano, kad iš giminaičių mirties naudos turi tik pats Perenna...
Na o kaip įvykiai rutuliosis toliau, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Pasakysiu tik viena, „Tigro dantys“ yra gan tipinė rašytojo Moriso Leblano knyga, pasakojanti mįslingą istoriją, besisukančią apie didelius turtus ir dar didesnį piktadarį. Man labai patinka Moriso Leblano knygos, juk jose visai, kaip ir Jano Flemingo romanuose, pagrindinis herojus kovoja su paslaptingu ir didžiu priešininku. Aš tokius priešininkus vadinu „bosais“, visai kaip kompiuteriniuose žaidimuose. Jų grėsmingoje dvikovoje, nugalėtojas gali būti tik vienas. Na o kuris kurį nugalės, bei kokias priemones kiekvienas iš jų pasitelks, bus tie klausimai, kurie dar ilgai neduos ramybės kiekvienam skaitytojui.
Ne nuošaly liks, žinoma, ir meilė, juk kaipgi be meilės, kai šalimais tokios gražios moterys kaip Merė-Anna Favel ar Floransė Divaser. Mįslingos mirtys, didelis palikimas, išplėštas seifas, pasikėsinimas nusižudyti, koduotos žinutės, automobilio katastrofa, slapti laiškai, apleistas dvaras, pakaruokliai, visa tai ir dar daugiau bus šioje nepakartojamoje istorijoje.
Pabaigoje norisi pasakyti tik viena, knyga „Tikro dantys“ yra puikus detektyvinio romano pavyzdys. Tiesa, jis yra gan painus, tad norint suprasti jį tinkamai, Jums teks apsiginkluoti tikro detektyvo atributais: rašikliu ir nedidele užrašų knygele. Juk joje Jūs būsite priversti pasižymėti įvairius iškilusius klausimus, veikėjų vardus, sąsajas, nuorodas ir kitus svarbius faktus. Gaila, tačiau šios knygos vertimo į lietuvių kalbą nėra, tad visi norintys pasimėgauti šiuo kūriniu privalės jį pasiimti skaityti užsienio kalba.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą