Žodis „ODESSA“ knygos pavadinime nereiškia nei miesto Rusijos pietuose, nei miestelio Amerikoje. Tai trumpinys, reiškiantis „Buvusių SS narių organizaciją“. Žurnalistinio tyrimo metu, tik neeilinio detektyvinio talento dėka paaiškėja, kokia galinga, šiurpi ir pavojinga yra ši „ODESSA“. Jos kruvini čiuptuvai gali užmušti bet kokį įtartiną žmogų Amerikoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir net... Lietuvoje.
Knygos veiksmas mus nukelia į Vokietiją. Čia žurnalistui Piteriui Miuleriui visai netikėtai į rankas pakliūna vieno nusižudžiusio žydo rankraštis. Jame jis pasakoja apie praleistus metus koncentracijos stovykloje Latvijoje. Savo dienoraštyje senolis ne kartą mini bjaurų tipą Rošmaną, tipą vadovavusį visoms žudynėms. Po daugybės metų, žurnalistas Miuleris nusprendžia suieškoti karininką ir atiduoti teismui už žmonijai padarytus nusikaltimus. Taigi pagrindinė knygos tema siekia antrąjį pasaulinį karą, o tiksliau SS. Žurnalistas seka SS nario Rošmano pėdsakais, dėl jo yra net pasiryžęs įsifiltruoti į SS gretas.
Man patinka Frederick Forsyth knygos. Jis realius dalykus sumaišo su nerealiais, išgalvotais, taip gaudamas puikų „kas būtų, jei būtų?“ efektą. Ši knyga irgi tuo pasižymi. Joje daug žynių apie koncentracijos stovyklas, SS, „Odessa“ – organizaciją sukurtą slėpti SS padarytus nusikaltimus, ir dar daug ko sumaišyto su išgalvotais įvykiais ir personažais. Knygoje daug veiksmo, įtampos, pavojaus, dramos. Knyga parodo kiek daug blogio buvo išleista į pasaulį Pasaulinio karo metu, bet kartu parodo, kad ne visi vokiečiai yra blogi, ar kalti dėl visų žmonijos klaidų. Štai pavyzdžiui atsiranda tas, kuris nepaisant visko nusprendžia surasti teisybę. Tiesa Miuleris turėjo ir savo asmeninę priežastį, kuri atskleidžiama knygos pabaigoje. Kaip bebūtų, „Dosjė „Odessa““ yra dar vienas puikus, lengvai skaitomas kūrinys, šnipinėjimo ir karo tema, atskleidžiantis nepaprastą Frederick Forsyth žurnalistinį ir rašytojo talentą.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą