E. R. Barouzo (1875-1950) nuotykių romanas apie Tarzaną – žmogų, išaugusį Afrikos džiunglėse tarp beždžionių.
Super knyga, super rašytojo. Iki šiol esu skaitęs tik dvi Edgaro Barouzo knygas. Ši yra trečioji, bet man to užteko, kad galėčiau pasakyti, kad šis rašytojas išties puikus. Jis pasižymi nepaprastai lakia vaizduote, įdomiu ir vaizdingu rašymo stiliumi. Ši knyga irgi tuo pasižymi. Nenoriu atskleisti jos turinio, bet jos esmė yra tame, kad Tarzanas išlaisvina Genzi kalnus nuo vergijos ir plėšikavimų. Tai yra viena iš vėlesnių Tarzano novelių, jei konkrečiai penkiolikta. Joje veikia labai spalvingi, labai skirtingi, įdomūs personažai. Anglų dama, Čikagos gangsteris, geologijos profesorius, nepaprastai graži laukinė moteris, savo tautos laikoma atstumtąją. Visi šie personažai turi savo veiksmo liniją, na o knygos pabaigoje, padedant Tarzanui džiaugsmingai susitinka. Knyga turėtų patikti tiek vaikui, tiek suaugusiam. Ji pakankamai detali ir įdomi, kad patiktų suaugusiam ir pakankamai paprasta, kad patiktų vaikui. Labai nuoširdi ir jaudinanti bei nuotaikinga istorija. Beje man patiko, kaip rašytojas puikiai moka pavaizduoti nesusikalbėjimą tarp žmonių (kalbos barjerą) ir kaip puikiai atvaizduoja gyvūnus ir ką jie tuo metu galvoja. Toliau skaitysiu „Tarzanas Oparo dykumoje“ , kuri kitokio leidimo knygoje „Tarzanas džiunglėse“, yra spausdinama kartu. Visai norėčiau perskaityti ir „Pelusidaras“ bei „Žmogus Nr. 13“. Tarp kitko, tikrasis kūrinio „Tarzanas džiunglėse“ pavadinimas yra „Tarzanas nugalėtojas“ (Tarzan Triumphant).
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą