„Kelionė į Tindarį“ (Andrea Camilleri, 2011 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.
Keliaudami į Tindarį dingsta du senukai – užsisklendę, nekalbūs, atžarūs. Regis, jiems pradanginti nėra jokių motyvų. Ir kone tuo pat metu nužudomas jų kaimynas Nenė Sanfilipas. Ar šie įvykiai susiję? Kur galėjo prapulti senukai? Su kuo bendravo? Ką veikdavo? Gerai supinta intriga įsuka į veiksmo sūkurį. Viena po kitos ant nusikaltimų tyrimo gijos veriamos detalės nuveda prie žymių ir iš pažiūros garbingų piliečių, kuriuos tamsios aistros privertė išduoti žmoniškumą ir savo pašaukimą.
Keliaudami į Tindarį dingsta du senukai – užsisklendę, nekalbūs, atžarūs. Regis, jiems pradanginti nėra jokių motyvų. Ir kone tuo pat metu nužudomas jų kaimynas Nenė Sanfilipas. Ar šie įvykiai susiję? Kur galėjo prapulti senukai? Su kuo bendravo? Ką veikdavo? Gerai supinta intriga įsuka į veiksmo sūkurį. Viena po kitos ant nusikaltimų tyrimo gijos veriamos detalės nuveda prie žymių ir iš pažiūros garbingų piliečių, kuriuos tamsios aistros privertė išduoti žmoniškumą ir savo pašaukimą.
Būna perskaitai knygą ir neturi ką pasakyti. Kartais taip būna dėl to, kad knyga buvo išties prasta, o kartais tai visai nesusiję su knygos kokybe. „Kelionė į Tindarį“ jau penktoji mano skaityta knyga apie komisarą Montalbaną. Paprastai aš šias knygas aprašau keliais sakiniais: patiko, geras, lengvas detektyvas ir t. t. Šį kartą irgi neišsiplėsiu. Knyga patraukia savo įtikinama istorija, kuri užkabina ilgam, iki pat galo, kartais visai ir nelaimingo. Rašytojas su kiekviena knyga traukia tave pas save. Visų pirma dėl įdomios istorijos, taip pat dėl unikalių personažų, Sicilijos gamtos, kvapnių valgių ir t. t. Patraukia ir pats komisaras Montalbanas kuris iš pažiūros yra grubus. Kuris sprendžia nusikaltimus daugiausia remdamasis intuicija, o ne motyvais. Kuris yra ištikimas ir atsidavęs žmogus, mėgstantis pavalgyti ir pasmaguriauti. Kartais prieš miegą paskaitantis kokią knygą. Tai tikrai įtikinama, sudėtinga asmenybė apie kurią įdomu skaityti. O įdomiausia tai, kad knygoje patraukia ne tiek pats nusikaltimas, kiek kelionė kurią turi įveikti šis personažas bandydamas jį įminti. Be to tai tokia knyga, kurią nors ir miršti kaip nori sužinoti kas bus toliau, vis tiek skaitai palengva iš lėto, mėgaudamasis kiekviena akimirka. Ir dar viena dalykas kuri reikia paminėti, kaip viskas netikėtai pabaigoje tampa keblu ir sudėtinga. Lygiai kaip ir šioje knygoje, vyriškio nužudymas ir senukų dingimas knygos pabaigoje virsta prekyba... o būtent kokia kol kas neatskleisiu. Ir dar, kiek teko skaityti knygos apžvalgų, tai Camilleri knygos yra lyginamos su Donna Leon knygomis. Pastarųjų nė vienos neskaičiau, bet kadangi jau baigiau skaityti visas Andrea Camilleri knygas, reiks pabandyti pasiieškoti. Tai paminėjau kaip faktą tiems, kas skaitė Leon knygas, bet nebandė Camilleri.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą