Antroje garsiųjų „Kedfaelio kronikų“ knygoje pasakojama, kaip vykstant karui dėl Anglijos karūnos tarp karaliaus Stepono ir imperatorienės Modės šalininkų, seklys vienuolis Kedfaelis išaiškina klastingą nusikaltimą, kurį bandoma nuslėpti tarp žuvusių mūšio lauke pametus dar vieną lavoną. Kartu jam pasiseka padėti persekiojamiems įsimylėjėliams, žodžiu, nors trumpam atkurti Šrusberyje teisingumą.
Tai jau antroji mano skaityta knyga, kurioje sutinkame brolį Kadfaelį. Kas dar nežino, brolis Kadfaelis – išgalvotas rašytojos Elisos Piters personažas, Velso Benediktinų vienuolis, gyvenantis Šrusberio vienuolyne, Vakarų Anglijoje, pirmajame 12 amžiaus pusmetyje. Kaip personažas, Kadfaelis pasižymi smalsaus mokslininko, farmacininko ir paklydusio riterio savybėmis. Jis yra meistriškas žmonių prigimties žinovas, smalsus, energingas, talentingas žolininkas, turi įgimtą šiuolaikišką teisingumo jausmą ir žino ką reiškia posakis „sąžiningas žaidimas“. Jis yra medicinos ekspertas, detektyvas, gydytojas ir diplomatas. Sutinkamas dvidešimtyje rašytojos pasakojimų parašytų tarp 1977 ir 1994 metų. Kalbant apie patį kūrinį, tai lyginant su pirmuoju, „Liguistas potraukis prie kaulų“, šis, galbūt, man patiko labiau. Knyga nėra kažkuo ypatinga, bet pats knygos personažas, o ir veiksmas kuris vyksta vienuolyne, yra unikalus. Ne dažnai pasitaiko kažko panašaus. Iš kitos pusės manęs istorija neužkabino, o ir dėmesio joje teikiama daugiau, kaip padėti vienam sužeistam vyrui ir besislapstančiai merginai, nei žmogžudystei spręsti. Ji išsprendžiama knygos gale, tik tarp kitko, kad nebūtų kažko pamiršta. O viskas prasidėjo nuo to, kad broliui Kadfaeliui buvo pavesta padėti palaidoti 94 kareivių kūnus. Deja skaičiuodamas jis suskaičiuoja 95. Pasirodo kažkas nužudė nekaltą vaikiną ir numetė su kitais lavonais, taip manydamas, kad kūnas nebus pastebėtas. Bet akyli vienuolio akis pastebi viską. Jis nusprendžia išsiaiškinti kas tai padarė ir kodėl, bei kur. Jis pasitelkia visus savo gebėjimus ir talentus pasiekti šiam tikslui. Knyga traukia savo viduramžiška, šiek tiek romantiška, atmosfera, neįprasta aplinka ir neeiliniais personažais. Gaila tik kad pats rašymo stilius šiek tiek sausokas. Na bet tikiu, kad su kiekviena knyga jis gerės. Deja lietuvių kalba pasiekiamos tik trys šios rašytojos knygos. Bet kiek žinau, trečioji seka ne paeiliui, o yra iš berods vėlesnių kūrinių.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą