Ši knyga – tai ypatingas dokumentas. Tai Dievo siųsta žinia apie socialinę, edukacinę, seksualinę, politinę, ekonominę bei teologinę revoliuciją, kurios užmojų mes net neįsivaizduojame. Tačiau jos pradai glūdi mūsų, šioje planetoje gyvenančių žmonių, troškimuose, nes mes norime kurti geresnį gyvenimą, praplėsti savo sąmonės ribas, atnaujinti pasaulį. Kad ir ką darysime, Dievas mūsų nepasmerks, Jis parodys mums kelią. Tačiau Jis mums savo patarimų neperša. Neperša dabar, nepirš niekada.
Šioje knygoje parašyti žodžiai valdo mano mintis, kelia nerimą, meta iššūkį, pakylėja dvasią. Jie valdo mintis ir gniaužia kvapą, nes jų prasmė man yra neaprėpiama. Jie kelia nerimą, nes juose aš atpažįstu dalelę savęs ir visos žmonijos. Jie meta iššūkį, nes kaip niekas iki šiol skatina keistis, augti, tapti pasaulio Šaltiniu, kuriame išsisklaido pyktis, pavydas, seksualiniai sutrikimai, skurdas, išsilavinimo spragos, socialinė nelygybė, politinės intrigos, tuščiažodžiavimas. Ir jie pakylėja dvasią, nes teikia viltį, jog visa tai pasiekiama.
Ar mes išties galime sukurti tokį pasaulį? Dievas sako „taip“, tereikia tvirtai pasirinkti tokį kelią. Ši knyga – tai penkerius metus besitęsiantis dialogas su Dievu. Ji antroji iš trijų knygų serijos.
Jūs neprivalote tikėti, jog čia parašyti žodžiai iš tiesų atėjo iš Dievo. Svarbu tai, ar jie turi vertę, ar padeda įsigilinti į daiktų bei reiškinių esmę, ar skatina atbusti, ar nukreipia naujų siekių link, ar palengvina gyvenimą šioje žemėje. Dievas žino, jog privalome keistis. Negalime gyventi, kaip gyvenome iki šiol.
Perskaičiau visas tris trilogijos „Pokalbiai su Dievu“ dalis. Taigi ką aš galiu pasakyti? Pirma, kad trijų knygų čia yra mažai. Ką Neale Donald Walsch siūlo, yra savotiška „religija“ su savo taisyklėmis ir visatos elementais, kuriuos reikia išmanyti. Todėl tos trys knygos, tai tarsi lašas jūroje. Šiaip man jo filosofijos idėja pasirodė pakankamai įdomi, tačiau ar priimtina, tai jau kitas klausimas. Ji į daug ką atsako, bet į daug ką ne tik neatsako, bet ir iškelia daugiau klausimų. Šioje antroje knygoje kalbama apie laiką, tikslą, erdvę, seksą ir t. t. Šiaip iš jo knygų man patiko keli elementai. Vienas iš jų sako, kad mes turime pasirinkimo laisvę. Todėl visi tie krikščioniški įsakymai ir taisyklės yra netikslios. Nes negi Dievas būtų mus kūręs tam laisvus, kad paskui mūsų laisvę varžytų kažkokiomis taisyklėmis. Logiškai mąstant kalbama teisingai. Jei kūrėjas kažką kurtų, tai jis turėtų tik du pasirinkimus. Arba padaryti mus tokius, kad mes darytume tai ko iš mūsų norima, arba mums būtų suteikta laisvė patiems rinktis. Tokiu atveju laisvė nebūtų varžoma dar kažkokiais įsakymais. Iš kitos pusės mąstant, visi faktai rodo, kad taisyklės daug ką lemia mūsų gyvenime. Galbūt mes patys jas sukūrėme, bet jos taip įaugo į mus, kad lemia tiek mūsų dvasinę, tiek ir fizinę sveikatą.
Šiaip kalbant apie šias knygas, jos turi vieną didelį minusą. Kad kiekvienas jas skaitydamas suvokia skirtingai, todėl mano požiūris perskaičius knygą gali skirtis nuo kito skaičiusio. Nors turbūt pagal Neale Donald Walsch tai turbūt nieko tokio, nes mes kiekvienas gyvename ne tam kad kažką išmoktume ar kolektyviškai mastytume, mes gyvename tam, kad kurtume save individualų, kitais sakant prisimintume kas mes esame. Todėl mano suvokimas gali skirtis nuo kito suvokimo.
Be to visa jo taip mano pavadinta „religija“ man pasirodė per daug jau amerikietiška. Ji sako kad nėra nei gėrio, nei blogio. Ji sako kad nėra taisyklių, o gyvenimas yra tarsi kompiuterinis žaidimas. Tu kažką darydamas negali suklysti, kadangi kiekvienas tavo žingsnis jau yra sukurtas, numatytas. Juk tu negali padaryti to, ko žaidimas nenumato. Yra suprogramuoti visi ėjimai ir visos pabaigos. Viską ką tu čia ir dabar darai, tai renkiesi ką daryti ir kaip elgtis.
Bendrai imant pakankamai įdomios knygos savišvietai, o įdomiausia man pasirodė trečioji knygos dalis. Ją skaičiau pačią pirmąją ir likau labiau nei patenkintas.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą