„Namas su bronziniu veidu”, taip jį vadino kaimynystėje gyvenantys žmonės. Apie tą namą sklido visokiausios kalbos. Kai kas tvirtino, kad tos moters veidas yra pikta lemiantis, o už tų durų... Dar kiti tvirtino, kad tas veidas gali apžavėti žmogų, pamėginusį gilintis į namo istoriją. Ne sykį yra buvę taip, jog į namą įėjęs žmogus daugiau iš ten nebeišėjo.
Labai masinis kūrinys. Sakydamas masinis turiu omenyje, kad paskęsta toje masėje analoginių kūrinių. Nieko naujo. Tas pats per tą patį. Šiaip mėgstu skaityti senas knygas, nes kartai galima atrasti tikrai neblogų perliukų, na bet, deja, ne šį kartą. Nors rašymo stilius tai malonus skaityti, tik kad tik pati istorija gan nuobodi. Šiaip greičiausiai čia jau paskutinis mano šiemet skaitytas kūrinys. Metai eina į pabaigą ir nesinori apsikrauti knygomis, juolab, kad yra ir taip ką veikti...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą