Jis rengiasi juodai ir tyko gatvėse. Jis yra šešėlis, visada tykantis aukos. Ir kai ją randa, viskas ką jis palieka, tai nukirstą ranką. Sekliams Karelai ir Hosui šis žudikas yra mįslė. Jis nepalieka jokių pėdsakų, jokių įrodymų. Rastos rankos neturi pirštų atspaudų, jie tiesiog nupjauti. Be jokių įrodymų policija pradeda paklaikusią medžioklę anksčiau, nei gatvėse pasirodys daugiau rankų. Vienas iš žinomiausių pasaulio nusikaltimo meistrų, Edas Makbeinas, dar kartą mus kviečia patirti kraują stingdantį nuotykį kartu su žinomąja jo 87-ąja policijos nuovada.
Pati mirtis yra velniškai šlykšti, kitaip nepasakysi. Jei tu vienas iš tų kurie mėgsta kino filmus, kur iššovus iš šautuvo nuo aukos krūtinės pakyla dulkių debesėlis – tiesiog mažas dulkių debesėlis, be kraujo, – tai policininko darbas ne tau. Be to, jei tu vienas iš tų kurie tiki, kad lavonas atrodo „tarsi miegotų“, tai tavo laimė, kad tu ne policininkas. O jei tu policininkas, tai žinai, kad mirtis retai kada būna graži, kad teisybę pasakius, tai bjauriausias ir baisiausias įvykis, kuris tik gali nutikti žmogiškajai būtybei...
Prieš tai mano skaityta Edo Makbeino knyga „Žmogus, kuris nekentė policininkų“ buvo gera. Bet ši dar geresnė. Savo žanro, policijos istorijos žanro, šedevras. Man labai patiko. Anos knygos pabaiga buvo per staigi. Ši, savo ruoštu, apgalvota iki paskutinio sakinio, iki paskutinio žodžio. Dialogai įdomūs ir tikroviški. Herojai artimi lyg tikri draugai. Man patiko, kad Makbeino knygos tęsia tų pačių herojų gyvenimus. Net sunku patikėti, kad vienas žmogus galėjo parašyti keturiasdešimt knygų, kuriose veiktų tie patys asmenys. Tikras malonumas skaityti. Vienintelis dalykas mane nuliūdinęs, kad tai jau paskutinė šio rašytojo knyga. T. y. perskaičiau visas tris išverstas į lietuvių kalbą. Leidyklos pamąstykit, gal jau laikas išleisti dar vieną 87-osios policijos nuovados istoriją. Juolab, kad nuo paskutinės knygos praėjo jau ne tiek ir mažai laiko...
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
.jpg)
Komentarų nėra
Rašyti komentarą