Paieška

2012 m. liepos 22 d.

„Drakula“ ~ Bremas Stoukeris

„Drakula“
(Bremas Stoukeris, 1992 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Vampyras, šimtmečius gyvenęs Transilvanijoje, nutaria keliauti į Angliją. Atlikti tokiai kelionei jam reikia pagalbos. Į pilį atvyksta Džonatanas Harkeris pasirašyti bendradarbiavimo sutarties.

Svečias tikrai nesitikėjo, kad senasis grafas – vampyras susidomės jo sužadėtine Mina ir kad laukia labai pavojinga vampyrų medžioklė. Van Helsingio vampyrų medžiotojas pradeda nuožmią grafo paiešką.

Iš tikrųjų labai sunku vertinti tokį kūrinį. Mes negalime jo lyginti su šiuolaikiniais kūriniais. Juk tai klasika ir ją reikia vertinti kaip klasiką. Gal čia trūksta intrigos, bet tereikia įsivaizduoti, kaip šis, vos ne pirmas siaubo trileris, buvo skaitomas anuomet, karalienės Viktorijos laikais, prie židinio, žibalinės lempos ar vaikams prieš miegą. Tuomet dar nebuvo tokios išreikštos siaubo literatūros, tad šis kūrinys kėlė baimę, išgąstį ir siaubą. Jau įsivaizduoju, kaip anuomet vakare, prie lempų šviesos, žmonės kalendami dantimis gilinosi į šį dienoraščio forma parašytą kūrinį. Tamsią naktį, vilkai, vampyrai, vilkolakiai ir šikšnosparniai – baimę ir siaubą keliantys sutvėrimai braidžiojo po mūsų pasaulį ir sėjo baimę neišprususiems kaimiečiams, kurie drebančiomis rankomis vertė puslapius. Reikia gerai įsigilinti į šį literatūros kūrinį norint tinkamai jį įvertinti ir įžvelgti tikrąją jo vertę. Aš pats ją pastebėjau tik dabar. Knygą buvau skaitęs dar mokyklos laikais. Gerai nepamenu ar tai buvo vienas iš privalomos literatūros kūrinių, ar ne, kaip bebūtų aš jį buvau pasiėmęs skaityti. Tuomet man ši knyga pasirodė visai neįdomi ir perskaitęs vos pusę, aš ją mečiau. Tik dabar aš ryžausi suteikti jai dar vieną šansą ir nenusivyliau. Tiesa skaitėsi gan sunkokai, bet tai vienas pirmųjų siaubo trilerių literatūroje ir aš jį taip vertinau. Nuostabi siaubo klasikos pradžia. Turiu tik kelias pastabas. Istorija asmeniškai man nutrūko, kai buvo susitvarkyta su Liuse. Taip pat knygos pabaiga pasirodė per daug staigi. Jokios kovos? Kažkaip banalu, norėjosi kažko daugiau. Esu skaitęs ir kitą šio žanro kūrinį – „Frankenšteiną“, kurį taip pat nebaigiau skaityti. Manau artimiausiu metu duosiu jam dar vieną šansą. Taip pat būtų įdomu pasiimti ir kokį kitą šiuolaikinį kūrinį apie vampyrus, vilkolakius ir pan. Aišku tik ne iš tų apgailėtinų apsiseilėjusių vampyrų melodramų...

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra