1888 m. viename Vakarų Afrikos atogrąžų miškų, mažoje trobelėje, lordo ir ledi Greistokų apsuptyje gimsta mažas berniukas. Po to kai į krantą išmestas Anglijos diplomatas ir jo žmona miršta, jų mažąjį sūneli priima auginti šimpanzė Kala, pavadinusi berniuką Tarzanu. Sulaukęs pilnametystės žmogus-beždžionė Tarzanas tampa vienu mikliausiu, vikriausiu ir greičiausiu savo genties atstovu. Apsiginklavęs tėvo durklu jis keliauja po džiungles kovodamas su čia gyvenančiomis žiauriomis pabaisomis ir vietiniais čiabuviais. Bet susidūręs su savo genties atstovais „baltaisiais žmonėmis“ ir ypač jaunąja gražuole Džeine Porter, jis dėl jos nusprendžia atsisakyti savo laukinės prigimties ir sekti paskui ją nors į pasaulio kraštą. Taip jis tampa vienu civilizuotu žmonių atstovu.
Jau kurį laiką norėjau perskaityti šią knygą ir galiausiai prisiverčiau. Deja likau šiek tiek nusivylęs. Knygą sudaro dvi istorijos: „Tarzanas – beždžionių žmogus“ (Tarzan of the Apes) ir „Tarzano sugrįžimas“ (The Return of Tarzan). Pirmoji, kuri pasakoja apie Tarzano vaikystę ir brandą džiunglėse yra pakankamai įdomi. Tačiau likusi man pasirodė šiek tiek nuobodoka. Pagrindinė istorija tarsi nutrūksta, kai Tarzanas atstumiamas Džeinės Porter, o pratęsiama tik knygos pabaigoje. Visgi knyga yra lengvai skaitoma ir dar lengviau virškinama. Įdomu buvo atrasti tai, kaip Tarzanas adaptuotas įvairiuose filmuose, kaip jo personažas sukurtas pagal knygoje pateiktus faktus. Galiausiai paaiškėjo jo bliovimo priežastis, kai jis nugali kokį priešą. Beje, knygoje Tarzanas vaizduojamas ne toks jau geruolis, kaip filmuose ir serialuose. Jis užmuša nekaltą čiabuvį ir net bando jį suvalgyti. Laksto nuogas ir karia visus kas papuola. Ką aš galiu daugiau pasakyti – knyga lyg ir vaikams, bet vis vien aš dar norėčiau perskaityti bent vieną knygą apie šį herojų. Įdomu būtų pažiūrėti, ką Barouzas dar naujo prigalvojo.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą