Kvapą gniaužianti nuotykių istorija, kurioje pasakojama, kaip lordas Edvardas Glenarvanas su savo jachta išplaukė į Pietų pusrutulio jūras ieškoti dingusio „Britanijos“ laivo kapitono Hario Granto.
Knyga žavi ne tik herojų protu ir kilnumu, nuostabiais kelionių aprašymais, tai tikras mokslo žinių lobynas smalsiam skaitytojui.
Tai turbūt storiausia mano kada nors skaityta knyga. Net 700 puslapių! Pati istorija nėra įdomiausia, kokią esu skaitęs. Siužetas man pasirodė kiek „sausokas“, jei taip galima išsireikšti. Knygą galima būtų suskirstyti į tris dalis. Kiekviena pasakoja apie skirtingą regioną: Patagoniją, Australiją ir Naująją Zelandiją. Išties įdomu perskaityti ir sužinoti daug įvairių faktų apie šias vietas, bet nuo to istorija netampa įdomesnė. Pagrindinė mintis, kad toks kapitonas Haris Grantas pasimeta sudužus laivui. Dabar, po dviejų metų, grupelė keliautojų ir kapitono Granto vaikai, brolis ir sesuo, bando surasti dingusį tėvą. Bekeliaudami jie aplanko ir patiria daug įvairių nuotykių Patagonijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Juos ne tik užklumpa stipri audra, piratai, bet jiems tenka sprukti ir nuo žmogėdrų čiabuvių ar išsiveržusio ugnikalnio. Gan vaikiška, bet man patiko, kad knyga iliustruota. Mėgstu senas, graviūrines iliustracijas. Verta skaityti dėl bendrojo išprusimo, geografinių ir istorinių žinių gausos. Aišku, kai kurie faktai jau šiek tiek pasenę, bet vis tiek smagu. Knygoje rasime ir išdavystės, ir triumfo ir tragedijos. Galiu pasakyti, knyga verta savo kainos, tiek dėl pačios istorijos, tiek dėl gero leidimo.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą