Grįžęs iš kelionės po Afriką, kurioje lankėsi darbo reikalais, netikėtai pradingsta valstybės tarnautojas. Dingusiojo šeima nori sužinoti, kas atsitiko jų artimajam, ir reikalauja atsakymų iš skyriaus „Q“, vadovaujamo inspektoriaus Karlo Mjorko. Tačiau mįslė, kurią užmena valstybės tarnautojo dingimas, regis, bus ne iš tų, kurias lengva išaiškinti. Gal inspektorius ir jo komanda atsakymų ieško ne ten? Aiškėja, kad raktas, padėsiantis atskleisti šią bylą, yra čia pat – Kopenhagoje, o atvesti iki jo pareigūnus gali vienintelis žmogus...
Į tyrėjų akiratį pakliuvęs penkiolikametis Markas Džeimsonas – protingas, gyvenimo sunkumų užgrūdintas paauglys, gyvenantis nuolat apimtas baimės ir besislapstydamas miesto šešėliuose... Nuo ko bėga Markas ir kokią paslaptį jis žino, jei dėl jos verta net žudyti? Kas sieja paauglį su paslaptingu valstybės tarnautojo dingimu?
Jo vardas Markas. Jis yra nusikalstamo klano, veikiančio Danijoje, dalis. Šio klano lyderis Zola verčia paauglius, tokius kaip Markas, tuštinti praeivių kišenes ir laužtis į privačius namus. Tuo metu vyresni vyrai užsiima kiek rimtesniais darbeliais, nevengdami net užsakomųjų žmogžudysčių. Klane vyrauja geležinė disciplina ir tvarka. Tačiau Markas svajoja tik apie viena – palikti klaną ir pradėti normalų gyvenimą. Galiausiai jis pasiryžta pabėgti, tačiau tuo pat metu netyčia sužino kraupią klano paslaptį. Dabar jis yra priverstas bėgti ne nuo skurdaus gyvenimo ir vargo, o nuo neišvengiamos savo paties mirties. Išgelbėti Marką gali tik vienintelis asmuo – „Q skyriaus“ vyriausiasis vadovas Karlas Mjorkas, žmogus, tiriantis prieš kelis metus dingusio asmens bylą...
Taigi ką tik baigiau skaityti dar vieną skandinavišką detektyvą, dar vieną „Q skyriaus“ knygą. Ją yra parašęs Lietuvoje jau spėjęs išpopuliarėti danų rašytojas Jussi Adleris-Olsenas, garbaus amžiaus vyras, sukūręs itin ryškų policininko Karlo Mjorko, bei jo padėjėjų Asado ir Rouzės paveikslus.
Šį kartą dėmesio akiratyje be Karlo ir jo kolegų atsidurs ir penkiolikos metų vaikinas Markas Džeimsonas, jaunuolis, visiškai pavargęs nuo dienos darbų, nuo gyvenimo ir nuo paties savęs. Kai dar buvo mažas, jis kartą paklausė savo tėvo, ar gali jis eiti į mokyklą. Tačiau Marko nusivylimui tėvas atsakė „ne“ ir atidavė jį į savo brolio Zolos rankas, kuris matė Marką tik kaip vieną iš savo gatvės darbininkų. Marko darbas buvo iš pažiūros nesudėtingas – jis turėdavo kaulyti pinigų iš praeivių, vogti ir kišianvagiliauti, o dienos pabaigoje uždirbtus pinigus atiduoti vadeivai Zolai. Jis priklausė klanui, kurio nariai buvo profesionalai iki panagių, o Markas buvo geriausias iš jų. Jis gebėdavo elgetauti maldaujamai išplėtęs akis, šypsodamasis užuojauta skatinančia šypsena. Įstengdavo be garso įsirangyti pro mažiausius langelius į privačius namus, o gatve skubančioje minioje jausdavosi kaip žuvis vandeny. Vikriai ir sumaniai išvaduodavo auką nuo piniginės ar laikrodžio, dažnai emocingai gestikuliuodavo, kad atitrauktų dėmesį ir net įstengdavo sukelti užuojautą. Nors aplinkiniams jis vis dar atrodė ir elgėsi kaip vaikas, tačiau turėjo patyrusio suaugusiojo akis bei ausis ir buvo įgudęs jomis naudotis. Galiausiai jis paspruko iš skurdaus ir vargano savo gyvenimo, su savimi kartu pasiėmęs tik giliai palaidotą klano paslaptį...
Na o kaip įvykiai rutuliosis toliau, aš siūlau Jums patiems sužinoti. Pasakysiu tik viena – jeigu ieškote išties unikalaus pasakojimo savo nuobodžiam laisvalaikiui, tada knyga „Palaidotas“ yra puikus pasirinkimas.
Nors joje ir nėra didelės mįslės, o atsakymai į knygos nugarėlėje iškeltus klausimus yra atrandami dar knygos pradžioje, tačiau pats pasakojimas yra tiek unikalus ir įdomus, kad padėti jį į šalį tampa tiesiog neįmanoma. Romane bus kalbama aktualiomis šių dienų temomis, kaip antai lėšų švaistymas, korupcija, smurtas šeimoje, valkatavimas, alkoholizmas ir pan. Skaitydami knygą mes pabuvosime ne tik mūsų jau pamėgtoje Danijoje, bet trumpam užsuksime ir į Kamerūno respubliką, nuo kurios viskas ir prasidės.
Romanas „Palaidotas“ tai šiuolaikiška daniškojo Oliverio Tvisto istorija, vaikino, kuris ne tik, kad turės pats prasimanyti pinigų, maisto ir pastogę, bet ir nuolat turės žvilgčioti per patį, juk jis bus medžiojamas savo klano narių. Ne nuošaly liks, žinoma, ir Karlas Mjorkas, „Q skyriaus“ vyriausiasis tyrėjas, kuris apsiims įminti vieno valstybės tarnautojo dingimą. Šis dings po apsilankymo Centrinėje Afrikoje, kur bus išvykęs aiškintis pinigų pasisavinimo atvejį.
Skaitydami šį unikalų pasakojimą mes pamatysime, kaip, visų pirmą, Karlas jaudinsis dėl Asadą ištikusių negalavimų, kaip jis skųsis dėl viršininko pasiryžimo atsistatydinti iš žmogžudysčių skyriaus vadovo pareigų, kaip Karlas ieškos darbo nuobodžiaujančiai Rouzei, tirs padegimo, kurio metu žuvo moteris, atvejį, rengsis sužadėtuvėms, ar galiausiai pasiryž išsiaiškinti dingusio asmens bylą.
Jeigu manote, kad visa to neužteks parašyti gerai knygai, būsite visiškai neteisūs. Jussi Adleris-Olsenas yra vienas tų rašytojų, kuris iš paprastų dalykų sugeba išspausti kažką išties unikalaus. Jei to dar būtų negana, savo knygose jis žudo žmones ne vien dėl kažkokios mįslės ar iš reikalo, o norėdamas atkreipti dėmesį į išties aktualias šių dienų problemas. Tas daro jo knygas ne tik įdomias, bet ir suteikia joms ypatingą vertę, kurią, manau, supras kiekvienas rimtas skaitytojas. Ar Jūs būsite vienas iš jų, priklausys tik nuo Jūsų asmeninių charakterio savybių, pomėgių ir gyvenimo siekių. Aš pasakysiu Jums labai paprastai – aš perskaičiau šią knygą, ji man patiko ir aš ją rekomenduoju visiems savo puslapio lankytojams. Jau ko vertas romane aptinkamas humoras ir išties komiškos veikėjus ištinkančios situacijos. Tiesiog nuostabu!
