Osle vėl siautėja paslaptingas žudikas. Pirmosios jo aukos randamos su dvidešimt keturiomis keistomis durtinėmis žaizdomis, abi jaunos moterys prigėrė savo pačių kraujyje. Nusikaltimo vietose nerandama jokių įkalčių, policija aklagatvyje, o žiniasklaida šurmuliuoja vis garsiau. Haris Hūlė – vienintelis galintis padėti žmogus, bet jis pradingęs ir nenori būti surastas. Tik išgirdęs žinią apie tėvo ligą grįžta į Oslą, tačiau neturi ūpo kištis į bylos tyrimą. Vis dėlto iš profesinės pareigos ir žmogiškumo pasiryžta žūtbūt surasti žudiką. Netrukus Hūlė supranta susidūręs su psichopatu.
Jo Nesbė – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija ir kitomis. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus, pasaulyje jų parduota daugiau kaip 25 milijonai egzempliorių. Savo kūrinyje „Šarvuota širdis“ autorius mums pateiks dar vieną įtemptą psichologinį trilerį, kurio pagrindinis veikėjas, Haris Hūlė, bandys sučiupti pavojingą ir žiaurų psichopatą...
Osle randamos dvi, nežinomu ginklu, nužudytos jaunos moterys. Negailestingas žudikas prisėlino prie savo aukų it grėsmingas leopardas, atimdamas jų gyvybes su tokiu pat grobuonišku žiaurumu. Policija atsidūrusi visiškoje aklavietėje, tad iš neribotų atostogų bando prisišaukti detektyvą Harį Hūlę. Tačiau norint sučiupti pavojingą psichopatą, išsekusiam medžiotojui pirmiausia reikia susiimti ir pradėti sekti seniai užpustytais pėdsakais...
Taigi pasiėmiau skaityti dar vieną Hario Hūlės detektyvą, šį kartą pavadintą „Šarvuotos širdies“ vardu. Pasak paties Jo Nesbė, knyga „Šarvuota širdis“ yra ilgiausias ir sudėtingiausias jo, kaip rašytojo, darbas. Autorius darė tyrimus Konge ir Honkonge, tyrinėjo kankinimo įrankius, konsultavosi su istorijos ir antropologijos ekspertais. Tai yra brutaliausia rašytojo knyga. Joje toliau tęsiama Hario fizinė dekonstrukcija. Juk Haris yra žmogus, kaip ir mes visi – mirtingas. Nors Nesbė sulaukė daug klausimų – kodėl jis aprašinėjo tokius brutalius dalykus, ar nepradėjo gardžiuotis smurtu? – tačiau knyga buvo sutikta iš esmės labai palankiai. Visgi dalis įprastinės publikos sutriko, tačiau, regis, į autorių pažvelgė ir nauji skaitytojai, labiau mėgstantys trilerius ir ekstremumus.
Dėmesio centre mes išvysime pavojingą psichopatą, kuris nužudys dvi moteris, palikdamas jų kūnuose dvidešimt keturias mirtinas durtines žaizdas. Visas jas jis padarys neaiškiu kankinimo įrankiu, privertusiu abi aukas paspringti savo pačių krauju. Nusikaltimo vietoje nebus surasta jokių įkalčių, spauda visiškai sutriks, o policija nebežinos ko griebtis. Visgi pasaulyje bus vienas žmogus, galintis padėti įminti mįslę, tačiau jis visiškai nenorės būti surastas. Po susikirtimo su paslaptingu „Sniego senio“ žudiku, kuris pasikėsino į gyvybes tų, kurie jam yra labai brangūs, Haris Hūlė dabar slėpsis tamsiuose Opijaus dūmuose paskendusiuose Honkongo baruose. Visgi jam teks sugrįžti į tėvynę, nes jo tėvas stipriai susirgs ir bus paguldytas į ligoninę. Haris visiškai nenorės prisidėti prie tyrimo, tačiau apsigalvos, kai bus surasta trečioji auka. Netrukus Hūlė padarys stulbinamą atradimą – visos aukos bus praleidusios naktį vienoje trobelėje kalnuose...
Iš karto pasakysiu, kad Jo Nesbė knygą „Šarvuota širdis“ būtinai reikia skaityti dienos metu. Kodėl? Nes romanas „Šarvuota širdis“ yra labai įtemptas, žiauraus ir tuo pat metu nepaleidžiantis kūrinys. Veikėjai čia taip pat bus labai įtikinami ir keliantys įtarimų, o pasakojimas toks tikroviškas, kad tiesiog „suksis“ Jums prieš akis it fotokameros juosta. Haris čia bus vaizduojamas visiškai sugniuždytas, prasigėręs ir prasirūkęs, tačiau vis tiek toks pat charizmatiškas ir protingas. Jam eilinį kartą teks kovoti su paslaptingu ir žiauriu žudiku, sėlinančiu prie savo aukų lyg koks aštriadantis leopardas. Norėdamas sučiupti pavojingą žudiką Haris bus priverstas pasikliauti tik savo bebaimiškumu ir drąsa. Romane mes taip pat atrasime jausmingą bei įdomią istoriją, kalbančią apie tėvo ir sūnaus santykius...
Rekomenduoju knygą „Šarvuota širdis“ visiems kriminalinių romanų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie mėgsta realistiškas ir įtikinamas policijos istorijas. Norvegijos kalnų šlaitai, Afrikos ugnikalniai, kelios brutalios mirtys, pavojingas psichopatas, charizmatiškas, tačiau visiškai sugniuždytas policininkas – visa tai ir dar daugiau bus šiame nuostabiame romane.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą