Serijinis žudikas mėgaujasi keršto skoniu. Jis renkasi, kankina ir žudo Oslo policijos pareigūnus būtent ankstesnių jų tirtų, bet taip ir neišaiškintų nusikaltimų vietose. Suburtai tyrėjų grupei tikrai nepakenktų Hario Hūlės įžvalgos ir nestandartinis mąstymas. Daug metų šis detektyvas praleido didžiausių Osle kriminalinių nusikaltimų tyrimų sūkury. Jo genialiai išsiugdyta nuovoka ir intuicija, visapusiškas atsidavimas darbui leido išsaugoti begalę gyvybių. O dabar, kai policininkų žudiko alkis nenumaldomai auga ir sukelia vis didesnę įtampą miesto taryboje bei žiniasklaidoje, Haris Hūlė negali padėti.
Vienoje Oslo ligoninės palatoje gulinčio ligonio būklė kritinė – jis ištiktas komos. Paciento duomenys įslaptinti, o visiškai izoliuotą palatą saugo policija...
Jo Nesbė – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija ir kitomis. Jo knygos ne kartą buvo patekusios į tarptautinių bestselerių sąrašus, pasaulyje jų parduota daugiau kaip 25 milijonai egzempliorių. Savo kūrinyje „Policija“ autorius mums pateiks dar vieną įtemptą psichologinį trilerį, kuriame vietinė Oslo policija bandys sučiupti pavojingą nusikaltėlį, žudantį teisingumo sargus policininkus...
Kuomet policijos pareigūnas randamas nužudytas vienoje neišspręstos žmogžudystės vietoje, vargu ar tai gali būti atsitiktinumas. Kai tas pats nutinka su dar dviem policininkais, nusikaltimo principas tampa tuo pat metu ir aiškus, ir bauginantis. Nė viena iš tų bylų nebuvo išspręsta. Naujos žmogžudystės yra ne tik tokios pat paslaptingos, bet ir įvykdytos su dar neregėtu žiaurumu. Tačiau blogiausia yra tai, kad geriausias policijos tyrėjas, padėjęs išspręsti ne vieną sudėtingą bylą praeityje, turi kitų rūpesčių... Tuo metu vienoje Osle esančių ligoninių guli rimtai sužeistas ir į komą paniręs žmogus. Paciento tapatybė yra slepiama, o jo palata saugoma policijos...
Taigi pasiėmiau skaityti jau dešimtąją Hario Hūlės istoriją, šį kartą pavadintą „Policijos“ vardu. Tik pabaigęs rašyti romaną „Vaiduoklis“, autorius iš karto puolė rašyti antrą jo dalį. Visgi Jo Nesbė netrukus suprato, kad tai, ką jis rašo, nėra paprasčiausiai Vaiduoklis II, bet veikiau atskira knyga. Ją 2013 metais jis išleido pavadinimu „Policija“. Tai pasakojimas apie Osle siaučiantį nusikaltėlį, su kuriuo negali susidoroti policija. Vėl visų akys krypsta į legenda tapusį detektyvą Harį Hūlę, tačiau jis šįsyk nebegali padėti, nes yra susirūpinęs kitais dalykais. Taip nutiko, kad ši autoriaus knyga buvo lydima labai liūdnų išgyvenimų. Autoriaus jaunesnysis brolis, su kuriuo Jo Nesbė kartu grojo roko grupėje, 2012 metais pranešė, kad labai sunkiai serga. Netrukus paaiškėjo, jog jis miršta. Rašytojas laikė savo bičiulį už rankos mirties akimirką, kai po savaitės pasirodė knyga „Policija“. Į šią knygą autorius žvelgė visai kitomis akimis, tad paskyrė ją nuostabiam draugui, broliui, puikiam muzikantui ir futbolininkui Knutui.
Taip jau nutiko, kad šioje knygoje Haris bus šalutinis veikėjas. Jis negalės prisidėti prie žudiko medžioklės, tad visą skaitytojo dėmesį bandys pasisavinti keli kiti romano personažai. O būtent, Hario buvęs viršininkas Gunaras Hagenas, protinga ir atkakli tyrėja Katrina Brat, visų veidus prisimenanti policininkė Beatė Len ir daug policijai praeityje pagelbėjęs psichologas Stolė Aunė. Jie visi bandys įminti policininkus žudantį nusikaltėlį, kai tuo metu, patys rizikuos tapti jo aukomis. Žinoma, čia bus ir daug kitų policininkų, kurie vienu metu bus ir įtariamaisiais, ir aukomis, tad istorija tikrai neprailgs. Kas skaitė bent vieną Jo Nesbė knygą, žino, kad autorius yra puikus meistras, kai reikia sukurti „dūmų uždangą“, ar sumėtyti pėdsakus. Ši knyga ne išimtis, tad joje bus daug netikėtų posūkių, o galutinio finalo teks laukti iki pat paskutinio puslapio.
Iš tikrųjų ilgai galvojau, kaip turėčiau aprašyti šią knygą neišduodamas svarbių šio romano aspektų. Kadangi tą padaryti yra labai sunku, tiesiog pasakysiu, kad šis kūrinys yra viena įdomiausių mano skaitytų istorijų. Jo Nesbė turi gebėjimą mokytis iš kitų rašytojų darbų, jis turi fenomenalų gebėjimą perimti kitų rašytojų geriausius bruožus ir, žinoma, pasižymi gebėjimu rašyti nerealiai realistiškai, dėl ko kiekvienas jo kūrinys primena mums gero detektyvinio filmo scenarijų. Ši autoriaus knyga yra kiek kitokia, tad prie jos reikia priprasti. Tačiau užkibti ant autoriaus „kabliuko“ Jums tikrai nereikės daug laiko. Romano pabaigoje nebus paprasto fejerverkų paleidimo į dangų, čia mes išvysime daug svarbesnį dalyką. Galiausiai autorius mums užduos vieną svarbiausių klausimų, ar mes išvysime dar vieną Hario Hūlės mįslę? Laimei skaičiau šią knygą kiek pavėluotai, tad atsakymą jau žinojau.
Rekomenduoju romaną „Policija“ visiems kriminalinių pasakojimų gerbėjams, bei tiems žmonėms, kurie mėgsta realistiškas ir įtikinamas policijos istorijas. Melas, apgaulė, neištikimybė, narkotikai, pamišęs žudikas ir stingdantis smurtas – visa tai ir dar daugiau bus šiame nuostabiame romane.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą