Romano herojai – du Prancūzijos Šv. Martyno vienuolyno vienuoliai eruditai. Jų likimai ima klostytis dramatiškai, kai susidomi Bažnyčios „užmirštais“ dalykais – Negyvosios jūros rankraščiais, atskleidžiančiais baisius faktus: realų tryliktojo apaštalo dalyvavimą Jėzaus gyvenime, kančios istorijoje ir mirties valandą. Tryliktasis apaštalas savo laiške sako, kad Jėzus gyvas būdamas niekada nelaikė savęs Dievu, o miręs buvo palaidotas viename Idumėjos nekropolyje. Bažnyčia, anot vieno herojaus, „skaisti paleistuvė, būtinas blogis“: jai nesvetimos aukštų dvasininkų intrigos ir kova dėl valdžios, paslaptingos žmogžudystės, uždrausta meilė savo luomo broliui... Visa tai vyksta realioje aplinkoje su tikrais vardais ir numanomais įvykiais.
Knyga „Tryliktojo apaštalo paslaptis“ lietuvių kalba išleista 2008 metais, keletas metų po Deno Brauno „Da Vinčio kodo“ išpopuliarėjimo. Iš tikrųjų knygoje iškelta teorija net labiau šmeižia bažnyčia nei mano minėtas „Da Vinčio kodas“. Manau, jei taip būtų šmeižiamas Koranas (kuris, beje, čia irgi minimas), tai griūtų dar mažiausiai bent vienas dangoraižis. Jei Denas Braunas tik sukėlė bangas, tai čia visas potvynis. Autorius Jėzų sulygino su eiliniu žmogumi kuris neprisikėlė, Petrą padarė išdaviku ir žudiku, Judą atpirkimo ožiu, Mahometą slaptu žydo Jėzaus mokiniu ir t. t. ir pan. Istorija pasakojama kelių skirtingų veikėjų akimis, keliomis laiko perspektyvomis. Čia šokinėjama tarp dabarties, kur vienas vienuolis gilinasi į senus rankraščius, ir laikotarpio, kai Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas. Jei skaitydamas Deno Brauno knygą jauteisi lyg skaitytum tik kažkieno iškeltą sąmokslo teoriją, tai čia autorius viską teigia vos ne kaip nenuginčijamą tiesą. Juk vietomis veiksmas knygoje pateikiamas Jėzaus mokinių akimis! Knyga skaitosi pakankamai lengvai, paslapties netrūko, pasakojimas joje pakankamai vaizdingas. Veiksmas, tiesa, rutuliojasi gan lėtai, bet tai netrukdo. Knyga lyginama su tokiomis knygomis, kaip Umberto Eko „Rožės varas“ ir Deno Brauno „Da Vinčio kodas“. Visgi jei reikėtų išrinkti įdomiausią, manau, aš pasirinkčiau „Da Vinčio kodą“, vien dėl to lėkimo ir bėgimo. Knygoje pasakojama apie tryliktąjį apaštalą, kurio egzistavimą Vatikanas ir Bažnyčia ne tik įvairiomis priemonėmis slėpė, bet ir gana oficialiai neigė dėl vienos svarbiausios priežasties: apaštalas visiškai kitaip nei kiti dvylika apaštalų pavaizdavo Jėzaus gyvenimą ir mirtį. Romane gausu melo, pinklių, manipuliacijų, apgaulės, žmogžudysčių, nestinga tikroviškų ir realių detalių. Čia randam minint tamplierius, Opus Dei, kurių vien pavadinimai kelią intrigą. Tai ne tik neblogas istorinis romanas, bet ir puikus religinis trileris. Prie pliusų paminėčiau ir knygos dydį, ji nei per didelė, nei per maža, labai patogi skaityti. Pasirodo ir nežinomos leidyklos gali išleisti visai neblogų knygų.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą