Tai antrasis garsiosios serijos apie Fantomą romanas. Aprašomi tolesni policijos inspektoriaus Žiuvo bei jo draugo žurnalisto Fandoro nuotykiai siekiant suimti nesugaunamąjį piktadarį Fantomą.
Prieš tai esu skaitęs pirmąją Fantomo knygą, o kadangi ji neužkabino, ilgai nesiėmiau kitos. Visgi nusprendžiau suteikti antrą šansą. Po pirmos knygos man kilo klausimas – kam gi gali patikti paties Fantomo personažas? Jis pasirodė kiek vėliau nei Arsenas Liupenas ir yra kitas garsus vagis prancūzų literatūroje. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad Fantomas nevengia žudyti, yra sociopatas, kuris mėgaujasi žudydamas įvairiais sadistiniai būdais. Jis yra žiaurus ir niekam nepavaldus. Dažnai savo nusikaltimuose naudoja įvairius gyvūnus, tarkim žiurkes ar gyvates. Visgi antroji knyga mane užkabino pakankamai, kad perskaityčiau per kelias dienas. Čia pasakojama apie tai, kaip inspektorius Žiuvas gauną pranešimą, apie vietinio nusikaltėlio Luparo norą apiplėšti vieno daktaro namus. Užsimaskavęs ir kartu pasiėmęs bičiulį reporterį Fandorą, Žiuvas surengia pasalą. Tačiau prasėdėjus pasislėpus už užuolaidų lygi paryčių, jie nieko nesulaukia. Galiausiai bičiuliai palieka savo postą ir rengiasi patraukti skirtingais keliais. Tačiau juos paveja policininkai ir praneša apie gautą pagalbos šauksmą iš daktaro namų. Atvykus ir viską apžiūrėjus, daktaro darbo kambaryje randama žiauriai nužudyta moteris. Žiuvas ir Fandoras pasimeta, juk jie tik paliko šį kambarį. Kada galėjo įvykti žmogžudystė? Gal už šio paslaptingo įvykio slypi Fantomas? Visoje knygoje autoriai mus vedžioja už nosies. Tai įvyksta žmogžudystė, tai vagystė, tai koks kitas nepaaiškinamas įvykis. Skaitydamas vis keli klausymą, o kas gi čia bendro? Viskas paaiškėja tik knygos pabaigoje. Iš tikrųjų buvau sužavėtas ne tiek sociopato Fantomo, kuris oficialiai pasirodo tik knygos pabaigoje, kiek Žiuvo personažu. Jis taip pat yra persirenginėjimo ir maskavimosi meistras, yra pastabus, sumanus, jo drąsą lydi linksmas būdas. Tirdamas nusikaltimus jis netgi naudojasi įvairius netikėtus prietaisus, kaip tarkim veidrodį-monoklį. Tad jei ateityje skaitysiu Fantomo knygas, tai tik dėl šio personažo ir jo ištikimo draugo Fandoro. Jie man kiek primena Šerloko Holmso ir Džono Vatsono duetą. Na tik sekasi jiems kur kas prasčiau. Į lietuvių kalbą išverstos keturios knygos apie Fantomą. Jei neklystu 1, 2, 9 ir 25 knyga.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą