„Žmogus Nr. 13“ yra tiktai graži ir įdomi fantazija, vaizduojanti mokslininką Meksoną, pasišovusį gilintis į gyvybės paslaptis ir dirbtinomis priemonėmis, chemijos pagalba, sukurti žmogystę. Kiek jam tatai pavyko ir kokių jis susilaukė pasekmių, E. R. Burroughs parodo savo knygoje. Šioje knygoje pasakojama paslaptinga ir intriguojanti istorija apie mokslininko Meksono gilinimąsi į gyvybės paslaptis, pusžmogių kūrimą, apie nuotykingą jo dukters ir kilnaus jaunuolio meilę tolimoje Indonezijos salelėje, kur ir vyksta visas veiksmas.
Eilinį kartą pasikartosiu: Edgaras Barouzas yra unikalus rašytojas. Jo knygas dievina vaikai, nes jos paprastos kaip du kart du, o suaugusieji jas mėgsta, nes jos pakankamai įdomios. Galima žavėtis rašytojo vaizduote ir kūrybiškumu, kuris prilygsta kitam garsiam rašytojui, Žiuliui Vernui. Ši knyga ne išimtis. Joje pasakojama kaip profesorius Meksonas savo laboratorijoje bando perspjauti Dievą ir sukurti savo žmogaus versiją. Unikalų, nepaprastų gebėjimų žmogų, kuris tiktų jo dukrai Virginijai į vyrus. Deja jo planus bando sudrumsti padėjėjas von Gornas, kuris pats nori vesti profesoriaus dukrą. Galiausiai po tuzino bandymų pasaulį išvysta žmogus numeris trylika. Knyga perskaitymui keliais prisėdimais, bet sužavėjo veiksmo gausa. Viename puslapyje sutalpinta tiek veiksmo, kiek dažnai nebūna nė dvidešimtyje. Istorija irgi užkabinanti, gal tik kiek komiška. Gaila, kad rašytojas ignoruojamas lietuvių leidyklų. Tikrai apmaudu.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą