Netoli Londono iš dangaus nukritęs metalinis cilindras sukėlė vietinių gyventojų susidomėjimą. Tačiau pamėginus jį atidaryti smalsuolius sunaikino iš cilindro išlindęs neregėtas padaras.
Žmonėms nespėjus suvokti, kas vyksta, iš dangaus pabiro kiti cilindrai, o iš jų išsilaipinę ateiviai pasistatė gigantiškas žudymo mašinas ir ėmė pulti žmones, nesunkiai palauždami jų pasipriešinimą.
Atrodė, kad žmonija pasmerkta ir ją gali išgelbėti tik stebuklas.
Pirmasis šiuolaikinis romanas apie ateivių įsiveržimą, H. G. Wellso ,,Pasaulių karas“ tebėra vienas iš žymiausių mokslinės fantastikos kūrinių.
Reikėtų pirmiausia paminėti, kad Velsas yra žinomas dėl daugelio savo mokslinės fantastikos knygų. Deja visuomenei labiausiai įstrigo tik trys kūriniai. Tai „Laiko mašina“, „Nematomas žmogus“ ir „Pasaulių karas“. „Nematomą žmogų“ esu neseniai skaitęs ir jis man pasirodė pusėtinas. „Laiko mašiną“ dar skaitysiu, na o „Pasaulių karą“ būtent dabar ir perskaičiau. Prisipažinsiu, kad perskaitęs knygą likau tiek „apšalęs“, kad neradau žodžių jos apžvalgai parašyti. Peržvelgiau ką rašo kiti ir pastebėjau, kad daugelis „Pasaulių karą“ interpretuoja kaip alegoriją į imperializmą. Panašiai kaip britai graibstėsi kitas šalis, kad prijungtų prie savo imperijos, taip ir ateiviai siekė panašiai pavergti Žemės teritorijas. Knyga bando parodyti, kad žmonės per savo ilgą egzistenciją daug kariavo, žudė ir grobė, tad ir ateiviai taip elgsis. Jie juk tik kažkas panašaus į mūsų pažengusias formas, labiau išsivystę technologiškai. Jie nebus kažkokie primityvūs barbarai puolantys mus kuokomis. Knygoje Velsas bando nuspėti ir įspėti mus apie karines mašinas ir ginklus, kurie netrukus gali būti panaudoti Pirmajame pasauliniame kare. Knygą galima labai įvairiai interpretuoti ir apie ją daug galvoti. Gal kiek visą tai padaryti būtų žymiai lengviau, jei prieš tai pasidomėtume tų dienų istorija. Na bet mane užkabino knyga ne kažkokiomis istorinėmis asociacijomis, o paprasčiausiai dėl to, kad tai puikus kūrinys. Velsas knygoje mums primena, kad vaikystėje girdėtos pasakos apie ateivius iš kitos planetos, nėra jau tokios netikros. Jo istorija mane įtikino savo realistiškumu, buvo smagu ir įdomu ją skaityti. Veiksmas rutuliojasi labai greitai, tad nebuvo kada nuobodžiauti ir užsigalvoti. Buvo įdomu skaityti ir apie ateivių karo mašinas, ginklus, apie pačių ateivių išvaizdą ir struktūrą. Gal kiek nuvylė knygos pabaiga, kurioje ateivių nugalėjimas tarsi buvo permestas ant natūralios atrankos pečių, na bet čia gal galima irgi įžvelgti kažkokių asociacijų, nežinau. Tiesiog smagus kūrinys, tiesa sakyčiau gal kiek labiau vyriškas, visgi ateiviai, karas ir sėjama mirtis, temos, kurios mažiau traukia moteris ar merginas. Na bet gal patiks ir joms.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą