Su meile modeliuojami komisaro Brunečio, jo aristokratės žmonos ir nenuoramų vaikų santykiai vaizduojami antrajame Donnos Leon romane, nagrinėjančiame amerikiečio kariškio žūtį Venecijoje. Brunetis atmeta nuostatą, kad seržantas Maikas Fosteris iš amerikiečių karinės bazės žuvo per paprasčiausią apiplėšimą. Jam nepriimtina, kad seržanto draugės ir vadovaujančios karininkės daktarės Peters mirtis tėra savižudybė. Jis nepasitiki įtakingo pramonininko pareiškimu apie trijų paveikslų vagystę. Brunetis ne tik prasiskverbia į žmogžudystės paslaptį, jis turi susidoroti ir su Italijos valdžios korupcija. Rašydama nešališkai ir aiškiai Donna Leon sukuria nuostabų romaną.
Šį kartą Donna Leon mums pasakoja apie kanale rastą nužudytą amerikietį, apie paveikslų vagystę ir apie rimtesnę temą – ekosistemos taršos. Asmeniškai man nelabai prigijo Brunečio istorijos. Per daug detalus ir lėtas rašymo stilius, labai prailgsta knyga. Pagal mane, tai rašytoja per daug išsiplečia, nelabai žino ką reikia praplėsti, o ko neverta. Juk nereikia aprašinėti kiekvieno Brunečio nusibezdėjimo. Kartais kol prieini prie esmės, tai tenka kalnus nuversti. Be to pats rašymo stilius irgi niekuo neužkabino. Net drįsčiau ištarti, kad jis nelabai kuo ir išskirtinis. Išsiskiria tik veiksmo vieta kurioje viskas vyksta. Čia pagrindinis Leon koziris. Viena kas tikrai patiko, kaip knygoje nuo tyrimo pereinama prie kitų kasdieniškų ar nekasdieniškų epizodų, kai antai šioje knygoje pasisėdėjimas kazino. Be to stebina rašytojos žinios apie šalį. Matosi kad rašytoja čia tikrai gyveno ir ne vien tiesiogine šio žodžio prasme. Ji čia gyveno, mokėsi, dirbo, lankėsi kavinėse, teatruose ir pan. Visas tas tikslumas labai stebina ir įtikina. Knygos tema – Amerika, karinė bazė, ekosistema man pasirodė įdomesnė ir ne tokia agatakristiška, kaip pirmojoje knygoje. Dingsta tas Agatos Kristi stilius, todėl eilinį karta galvoju ką man primena ar į ką panaši Donnos Leon kūryba. Kol kas gero atsakymo nesugalvojau. Manau dar skaitysiu kitų rašytojos knygų, bet imsiu iš vėlesnių kūrinių, bus įdomu palyginti ar su naujesne knyga labiau išryškėja rašytojos stilius. Pabaigai noriu pasakyti, kad šios knygos pabaiga labai gera, geresnės ir nesugalvosi. Įtikina.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą