Rišaras Lafargas – garsus plastinės chirurgijos specialistas, kurio gyvenimą gaubia tamsios paslaptys. Jo pilies rūsyje – operacinė, o savo partnerei Evai, įkalintai kambaryje, nurodymus jis duoda per įrengtus garsiakalbius. Evai leidžiama pasirodyti viešumoje tik per vakarėlius ir paskutinį mėnesio sekmadienį, kuomet jie drauge vyksta aplankyti jaunos merginos psichiatrinėje ligoninėje. Negana to, Lafargas verčia Evą atsiduoti nepažįstamiems vyrams, o pats slapta stebi šiuos aktus. Vėliau istorijoje pasirodo nauji personažai – nuo teisėsaugos besislapstantis žudikas ir rūsyje grandinėmis sukaustytas jaunuolis, kankinamas paslaptingo vyro, kurį jis vadina Tarantulu. Visi jie yra įsipainioję į apgaulingą voratinklį ir neišvengs savo lemties.
Knyga perskaitymui vienu prisėdimu. Kaip ir nebloga, nors asmeniškai man pasirodė, kad peržengta riba tarp rafinuotumo ir pasibjaurėjimo. Pradžioje skaitėsi tikrai įdomiai. Aha kažkas įkalintas rūsyje (priminė Jussi Adler-Olsen „Moteris narve“), aha kažkoks nusikaltėlis apiplėšė banką ir pan., kol neprieini tam tikro lūžio taško. Čia pagal mane jau peržengta riba ir man buvo šlykštoka ir bjauru. Iš tikrųjų labai sunku neperžengti tam tikrų ribų, kai esi rašytojas. Žiūrėk truputį nukrypai į šalį ir jau visi rauko nosį. Taip buvo man. Perskaičiau, pasibjaurėjau, pasijaučiau lyg kokiu purvu apsidrėbęs. Net rankas po to nusiploviau. Na o šiaip tai toks neeilinis, šiuolaikinis detektyvas, su didelio keršto prieskoniu. Filme gal visa tai ne taip šlykščiai žiūrėtųsi.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą