Kvinsberio rūmuose turi įsikurti Škotijos parlamentas. Tačiau būsimų įkurtuvių džiaugsmą sudrumsčia kraupus radinys − restauruojamų patalpų židinio angoje prieš daugelį metų užmūryti vyro palaikai. Netrukus po to įvyksta dar du paslaptingi nusikaltimai: nuo tilto nušoka „valkata“, kurio sąskaitoje – keturi šimtai tūkstančių svarų sterlingų, bei randamas žinomo visuomenės veikėjo, garsios Škotijos giminės atstovo lavonas.
Trys aukos – trys painios istorijos, kurias narplioti imasi ambicingasis inspektorius Rebusas. Savais metodais tirdamas bylą jis akis į akį susiduria su vienu žinomiausių Edinburgo nusikaltėlių. Akivaizdu, kad kažkas iš Škotijos nepriklausomybės tikisi uždirbti daug pinigų, ir tai bus daroma tamsoje...
Tai pirmoji mano skaityta Ian Rankin knyga. Na tiesa reikia paminėti, kad berods ji viena tik ir yra išversta. Tai knyga iš serijos apie inspektorių Rebusą. Pasidomėjau, tai yra vienuoliktoji knyga apie šį personažą, todėl skaitant vis iškildavo vienas ar kitas neaiškumas. Tai sužinai kad Rebusas išsiskyręs, tai, kad turi vaiką kurio nemato, tai apie vieną ar kitą nusikaltėlį kuris dabar išlenda iš praeities. Visa tai kiek erzino, bet ne per daug. Knygoje vyksta keli tyrimai: užmūrytame židinyje randamas dvidešimties metų senumo lavonas, ten pat vėliau aptinkamas garsios Škotijos giminės atstovo lavonas, taip pat vienas valkata nusižudo su keturiais šimtais tūkstančių svarų sterlingų sąskaitoje, be to, dar yra šalutinė prievartautojo byla. Lyg ir atrodo per daug vienam detektyvui, bet taip nėra. Duoda pailsėti nuo vienos bylos, pereinant prie kitos. Taip viskas neįgrįsta ir per daug nenusibosta. Visgi knyga man pasirodė vidutinė. Yra lyg ir visko: gan neįprastos bylos, įdomūs personažai, intriguojantis tyrimas, visgi, kažko trūko, kas prikaustytų prie knygos, kad nenorėtum jos paleisti. Be to, bent jau asmeniškai man, ši knyga pasirodė iš tų, kurias skaitant reikia dar dėti savo pastangų. Būna paimi knyga ir atrodo, kad ji pati skaitosi. Na o čia turi prieš tai susikurti atitinkamą atmosferą, užtikrinti, kad aplink būtų tylu, ramu, o ir nuotaika pakilesnė nepamaišytų. Viena kas man tikrai patiko, kaip meistriškai perteikiamos knygos veikėjų nuotaikos ir atmosfera. Skaitydamas labai jauti kiekvieną sunkų atodūsį ar herojų užplūdusį pyktį. Herojai irgi pasirodė ryškūs ir gyvybingi. Tiesa, nežinau kaip kitose Rankin knygose, bet čia, man toks susidarė įspūdis, kad inspektorius Rebusas buvo nustumtas kiek į šalį. Kiek labiau šis personažas išryškėjo tik į knygos pabaigą. Taip pat gan neblogai atvaizduota aplinka, orai ir pan. Iš kitos pusės, nors veiksmas vyksta žiemą, man kūrėsi labiau rudens vaizdas, gal dėl tokios slegiančios nuotaikos knygoje. Man ji su žiema niekaip nesiderino. Kaip bebūtų, jei išleistų dar vieną Rebuso istoriją, greičiausiai imčiau ją skaityti.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą