Dėl dviejų žmogžudysčių – žvejybos laive nušauto tunisiečio ir daugiaaukščio namo lifte nužudyto senyvo vyro, atrodo, reikia pradėti atskirus tyrimus. Tačiau jas netikėtai susieja trečias nusikaltimas – moksleivių užkandžių vagystė, žiniasklaidoje sulaukusi vien pajuokos. Komisarui Montalbanui šis įvykis tampa ta trūkstama dėlionės detale, kuri į vientisą paveikslą sujungia žmogaus aistrų ir slaptųjų tarnybų dangstomą tiesą. Užkandžių vagis įsibraus ir į asmeninį komisaro gyvenimą. Bet ne tam, kad pasikėsintų į Montalbano pomėgį skaniai užkąsti...
Garsaus italų rašytojo Andrea Camilleri (Andrea Kamiljeri, gim. 1925) sicilietiškas detektyvas Užkandžių vagis patraukia neskubria pasakojimo tėkme, subtiliu humoru, Italijos gyvenimo spalvomis ir, žinoma, italų virtuvės skanėstais, kuriems negali atsispirti komisaras Montalbanas, skaitytojams jau pažįstamas iš romanų Terakotinis šuo („Baltos lankos“, 2008) ir Vandens forma („Baltos lankos“, 2001).
Žvejybos laive nušaunamas tunisietis. Beveik tuo pačiu metu daugiaaukščio namo lifte randamas nužudyto senyvo vyro lavonas. Montalbanas bando atsikratyti pirmosios bylos ir pasineria į antrąją. Viskas klostosi gerai iki tam tikro momento, kai pasirodo, jog šios atskiros bylos gali būti tarpusavyje susijusios. Netrukus randamas daugiabučio name rasto vyro meilužės lavonas. Vėliau – jos prižiūrėtojos lavonas. Kas tai? Keršijanti žmona ar kažkas daugiau? Klausimai į kuriuos ieško atsakymo garsus komisaras Montalbanas.
Knygą mus nukelia į išgalvotą Italijos miestelį Vigatą. Vigatoje kunkuliuoja neišgalvotas slaptas gyvenimas, savo planus rezga ir įgyvendina Sicilijos mafijos klanai ir prisidengdami tarpusavio karais mėgina maustyti policijos komisarą Salvą Montalbaną. Tačiau šis jau neblogai perkandęs jų veiksmų logiką: jei ir žengia jų pastūmėtas vieną žingsnelį, tuoj perpranta klastą. Pats komisaras veikia remdamasis ne vien logika bei įkalčiais, bet ir savo uosle, nuojauta, įsiklausydamas, tarsi tiesa turėtų iškilti iš vidaus – kaip įžvalga. Kai viskas darosi pernelyg painu ir detalių kratiny nebeleidžia regėti visumos vaizdo, kur link viskas krypsta, Montalbanas, be ištikimos savo policininkų komandos, turi du niekam nežinomus padėjėjus – jūrą, greta kurios gyvena ir kurios ošimas padeda nurimti, ir alyvmedį, kurio šakų raizginys neretai išnarplioja jo minčių raizginį ir padeda įminti mįsles.
Ir šį kartą iš pažiūros paprasta byla perauga į kažką painaus ir sudėtingo. Montalbanui tenka net susirungti su slaptosiomis tarnybomis, kad išaiškinti nežinomas bylos detales. Nepaprasta knyga patraukianti lėta tyrimo tėkme, gražiais gamtos peizažais, ir skaniu Itališku maistu. Tai trečioji knyga apie komisarą Montalbaną. Joje mes sužinome apie komisaro planus vesti savo merginą Liviją ir įsivaikinti berniuką vardu Fransua. Taip pat knygos pabaigoje miršta komisaro tėvas.
Knyga patraukia gražia Italijos gamta, miesto kultūra, skaniais valgiais, atpalaiduojančia, banguojančia aplinka. Pamėgusiems šį neįprastą komisarą, bus dar vienas jo nuotykis, na o kitiems, gera knyga atsipalaidavimui.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą