2025 m. I ketv.: „Geras gyvenimas: Ko mus išmokė ilgiausias pasaulyje laimės tyrimas“ ~ Robert Waldinger ir Marc Schulz

„Geras gyvenimas: Ko mus išmokė ilgiausias pasaulyje laimės tyrimas“ (Robert Waldinger ir Marc Schulz, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Kas žmogaus gyvenimą daro laimingą ir visavertį? Kaip mes ieškome ir siekiame laimės? O svarbiausia – koks gyvenimas yra geras gyvenimas? Įžvalgius ir įspūdinga statistika grįstus atsakymus atskleidžia dviejų Harvardo universiteto mokslininkų Roberto Waldingerio ir Marco Schulzo aprašytas ilgiausiai kada nors pasaulyje vykdytas tyrimas.

Kviečiame panirti į vieną įdomiausių ir aktualiausių šių dienų mokslo populiarinimo tekstų. Jame itin įdomiai ir įtraukiančiai pasakojama apie aštuonis dešimtmečius apimančią Harvardo suaugusiųjų raidos studiją, vadinamą iki šiol ilgiausiai kada nors trukusiu moksliniu laimingo gyvenimo tyrimu.

Viskas prasidėjo 1938 m. Bostone nuo 268 Harvardo universiteto studentų būrio. Mokslininkai apžvelgė dalyvių sveikatą, savijautą, nuotaikas, amžėjimą, gyvenimo būdo pokyčius, atliko DNR tyrimus. Aštuoniasdešimt penkerius metus trukusiuose stebėjimuose galiausiai dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių. Buvo tiriamos trys kartos: seneliai, tėvai ir anūkai. Atskleista, jog laimingą gyvenimą tiksliausiai prognozuoja ne karjeros aukštumos, stipri sveikata ir net ne ekonominė gerovė, o tvirti žmonių santykiai.

Žmonių ryšiai – šeimoje, kaimynystėje, mokyklose ir universitetuose, tarp draugų, darbovietėje, sporto aikštelėje – yra tikroji gero gyvenimo formulė. Drauge nuoširdžiau juokiamės, drąsiau kuriame, efektyviau dirbame. Būdami su kitais įgyjame neįkainojamą refleksijos galią, leidžiančią į didelius ir mažus gyvenimo iššūkius pažvelgti nauju kampu.

Inga Skisaker,
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė

Robertas Waldingeris yra amerikiečių psichiatras, psichoanalitikas ir Zen budizmo atstovas. Jis dirba Harvardo medicinos mokykloje kaip ne visą darbo dieną dirbantis psichiatrijos profesorius ir vadovauja Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimui – vienam ilgiausių kada nors atliktų suaugusiųjų gyvenimo tyrimų. Be to, jis yra praktikuojantis psichiatras ir psichoanalitikas, vadovaujantis Harvardo psichiatrijos rezidentų psichoterapijos mokymo programai. Taip pat Waldingeris yra Zen meistras (roshi), dėstantis meditaciją Naujojoje Anglijoje ir visame pasaulyje. Jo knygos „Geras gyvenimas: Ko mus išmokė ilgiausias pasaulyje laimės tyrimas“ bendraautorius ir artimas draugas yra Markas Schulzas – Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimo asocijuotas direktorius. Schulzas 1971 m. Bryn Mawr koledže apsigynė psichologijos daktaro laipsnį, vėliau studijavo Kalifornijos universitete Berklyje, kur gavo klinikinės psichologijos daktaro laipsnį. Jis taip pat vadovavo Bryn Mawr psichologijos skyriui, klinikinės raidos psichologijos doktorantūros programai ir šiuo metu vadovauja Duomenų mokslo programai. Be akademinės veiklos, Schulzas yra praktikuojantis terapeutas. 2023 m. abu autoriai išleido mano jau minėtą knygą „Geras gyvenimas: Ko mus išmokė ilgiausias pasaulyje laimės tyrimas“, kurios pagrindinis tikslas – atsakyti į esminį klausimą: kas yra geras gyvenimas? Kokie gyvenimo pasirinkimai ir veiklos aspektai daro didžiausią įtaką mūsų gyvenimo kokybei ir ilgaamžiškumui? Beveik 90 metų trukęs ir net tris šeimų kartas apėmęs tyrimas, tapęs šios knygos pagrindu, siekia atsakyti į klausimą, kuris žmones jaudino dar antikos laikais: kokia yra gero, laimingo ir visaverčio gyvenimo paslaptis? Tyrimo iniciatorių teigimu, atsakymas jau surastas – tai geri tarpusavio santykiai. Kuo stipresni mūsų santykiai, tuo didesnė tikimybė gyventi laimingą, visavertį ir, svarbiausia, sveiką gyvenimą. Tyrimas parodė, kad glaudūs ryšiai su kitais žmonėmis turi teigiamos įtakos mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Net trumpas pokalbis su autobuso vairuotoju ryte gali pagerinti ne tik nuotaiką, bet ir fizinę savijautą. Knygos išvados grindžiamos šimtų dalyvių gyvenimo istorijomis – jų gyvenimai buvo stebimi nuo vaikystės iki gilios senatvės. Buvo stebimi ne tik jie, bet ir jų vaikai ar vaikų vaikai. Apklausus tyrimo dalyvius senatvėje, paaiškėjo, kad ne pinigai, ne karjera ir ne pramogos leido jiems patirti pilnatvę, bet geri tarpusavio santykiai: draugystės, romantiškos partnerystės, santykiai šeimoje, bendraujant su kolegomis, sporto partneriais, knygų klubo nariais ar kitais bendraminčiais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad niekada nėra per vėlu kurti naujus ryšius ar stiprinti jau turimus. Bloga vaikystė nereiškia prastos paauglystės, o bloga paauglystė nereiškia nevykusios pilnametystės. Viskas pataisoma – jei tik siekiama pokyčių nuoširdžiai ir su gera valia. Per įtaigius, prasmingus ir įspūdingus gyvenimo pasakojimus knyga moko, kaip pasiekti daugiau harmonijos per santykius su aplinkiniais. Knygos mintys galbūt nebus visiškai naujos, bet kai kuriems – tarp jų ir man – jos tapo stipriu pažadinančiu pliaukštelėjimu per veidą. Kiekvienas naujas skyrelis man buvo tarsi papildoma vinis į mano paties „karstą“. Šis vaizdingas, nors ir niūrus išsireiškimas man iškilo prieš akis todėl, kad ilgą laiką bėgau nuo santykių – slėpiausi nuo jų, keičiau juos knygomis, filmais, serialais, anime, kompiuteriniais žaidimais ar net darbu. Kitaip tariant, stengiausi užsimerkti prieš tai, koks esu iš tikrųjų – vienišas, pamirštas, nusivylęs. Tačiau jau kurį laiką pastebiu pokyčius savyje, kurie pirmiausia pasireiškia per mažėjantį perskaitomų knygų ir peržiūrimų filmų kiekį, kadangi kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad niekas negali pakeisti tikro, gyvo žmogiško ryšio. Ilgainiui supratau ir tai, kad būtent santykiai su kitais man suteikia daugiausiai energijos ir pilnatvės. Nepaisant baugaus išsireiškimo, ši knyga kupina pozityvumo – svarbiausia jos žinia: niekada nevėlu viską pakeisti! Būtent su šia pozityvia nata ir noriu užbaigti šios knygos apžvalgą. Ačiū tiems, kurie apsilankėte šiame mano tinklaraštyje ir perskaitėte šią mano apžvalgą. Atskiras ačiū ir visiems tiems, kurie jau šešiolika metų sekate mano įrašus šiame interneto puslapyje ar parašėte bent vieną komentarą po vienu iš jų.

Kitos skaitytos knygos

● „Našlės“ ~ Pascal Engman: ⭐3/5.
● „X būdų mirti“ ~ Stefan Ahnhem: ⭐5/5.
● „Sek paskui drugelį“ ~ Martta Kaukonen: ⭐2/5.
● „Ugnies žemė“ ~ Pascal Engman: ⭐3/5.

2024 m. IV ketv.: „Užtemimas“ ~ Jo Nesbø

„Užtemimas“ (Jo Nesbø, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

Jo Nesbė yra norvegų rašytojas, muzikantas, buvęs futbolininkas ir žurnalistas. Jis geriausiai žinomas dėl savo kriminalinių romanų serijos apie detektyvą Harį Hūlę. Autorius taip pat yra parašęs kelis kūrinius vaikams, tarp kurių išsiskiria komiško pavadinimo knyga „Daktaras Proktoras ir pirstukonautai“. Nors lietuviams Jo Nesbė labiausiai asocijuojasi su tamsios atmosferos ir sudėtingo siužeto kriminaliniais romanais, gimtojoje Norvegijoje jis taip pat žinomas kaip roko grupės „Di Derre“ vokalistas ir dainų autorius. Įdomu tai, kad prieš pradėdamas siekti rašytojo karjeros, jis buvo profesionalus futbolininkas, tačiau dėl traumos turėjo nutraukti sportinę veiklą. Be to, jis dirbo žurnalistu ir finansų analitiku. Romanas „Užtemimas“ yra tryliktoji Hario Hūlės serijos knyga, kuri Lietuvoje buvo išleista 2024-ais metais. Šioje knygoje Haris Hūlė yra virtęs bedarbiu alkoholiku, kovojančiu su asmeniniais demonais Los Andžele. Nepaisant to jis yra priverstas grįžti į Oslą, nes pasamdomas sugauti žudiką, kuris taikosi į jaunų moterų gyvybes. Visgi neužbėkime įvykiams už akių ir grįžkime keliais šimtais puslapių atgal... Dvyliktajame serijos romane „Peilis“ Haris susiduria su asmenine tragedija – nužudoma jo žmona Rakelė. Kadangi tuo metu Haris išgyveno ne pačius geriausius savo gyvenimo laikus (skendo alkoholio liūne ir užmaršties palaimoje) bei galbūt turėjo motyvą nusikaltimui, jis tampa pagrindiniu policijos įtariamuoju. Nepaisant spragų atmintyje ir blogo kvapo burnoje, Hūlė pradeda savarankišką tyrimą, kurio galutinis tikslas – kulka nusikaltėliui į kaktą, net jei tai būtų jis pats. Nors kūrinys baigiasi Hario išteisinimu ir teisingumo įsigalėjimu, jo gyvenimas subyra į smulkius šipulius, kurių duženų, iš pažiūros, nesugebėtų surinkti net pats Jo Nesbė. Būtent autorius išsiunčia Harį į Los Andželą, kuriame pastarasis turėtų gerti tol, kol sutiktų savo žmoną dausose. Na, gal tai ir nebuvo tikrasis rašytojo tikslas, tačiau taip atrodė. Vis dėlto alkoholis irgi turi savo kainą, tad išsekus visoms santaupoms ir praradus beveik visas smegenų ląsteles, Haris sutinka senstančią aktorę Liusilę. Moteris turi beveik milijono dolerių skolą ir šiuo metu slapstosi nuo ją persekiojančių žmonių. Netyčia įsivėlęs į šį mirtinų pasekmių galintį turėti įvykį, Haris yra priverstas kuriam laikui išsiblaivyti ir grįžti į Oslą. Ten jis turi išaiškinti kelių jaunų moterų dingimo ir nužudymo bylą, dėl kurių kaltinamas turtingas verslininkas Markas Riodas. Pastarasis jį ir pasamdo, žadėdamas milijoną dolerių mainais už savo nekaltumo įrodymą. Jei Haris išspręs bylą, gaus milijoninę premiją, kuri padengs Liusilės skolą. Jei ne – Liusilė, Haris ir jam brangūs žmonės mirs nuo narkotikų kartelio rankų. Neturėdamas iš ko rinktis, jis suburia nevykėlių komandą, į kurią patenka vaikystės draugas Eisteinas Eikelandas – buvęs taksistas, o dabar narkotikų prekeivis, korumpuotas policininkas Trulsas Berntsenas (Byvis), kuris šiuo metu yra nušalintas nuo tarnybos, nes įtariamas pasisavinęs narkotikus iš konfiskuotų daiktų skyriaus, bei kasos vėžiu sergantis ir paskutines dienas skaičiuojantis psichologas Stolė Aunė. Kartelis jiems davė dešimt dienų, per kurias jie turi surinkti pinigus, priešingu atveju visi jam brangūs žmonės, įskaitant ir jį patį, mirs... Romano „Užtemimas“ siužetas yra išties šaunus ir įdomus. Tai savotiškas „paklydusio sūnaus sugrįžimo“ analogas, kuriame autorius dar kartą pabando iš naujo rekonstruoti savo personažo gyvenimą. Šis paskutinėse keliose knygose buvo tiek sujauktas, kad net patys didžiausi Jo Nesbė gerbėjai sakė: „Dėl Dievo meilės, duok gi tu jam ramybę!“ Visi tada manė, kad rašytojas visiškai „nupušo“, o jo veikėjas iš tikrųjų mirs su buteliu rankoje ir vėmalų krūva pašonėje. Tačiau šiame romane autorius visiškai reabilituojasi ir, matyt, gerai apgalvojęs tolesnius veikėjo nuotykius, ne tik nusiunčia jį į anoniminių alkoholikų grupę, bet dar ir leidžia jam pamatyti savo nesantuokinį vaiką bei primena, kad ir be alkoholio yra ką gero gyvenime nuveikti – pavyzdžiui, sugauti psichopatą žudiką, valgantį moterų smegenis ir darkantį kūnus. Knygoje aprašoma byla yra be galo įdomi, nužudymo būdai nekasdieniški, o motyvas ne iš piršto laužtas. Tik tas mėtymasis tarp kaltųjų – „va jis yra kaltas ir turi būti suimtas, oi palaukite, jis nekaltas, o kaltas jis!“ – tikrai erzina. Nors tai yra vienas iš išskirtinių rašytojo Jo Nesbė kūrybos bruožų, pelniusių jam tarptautinę šlovę, kai nusikaltėlis pakeičiamas dešimt ar dvidešimt kartų, pradedi galvoti, ar kartais rašytojas pats nėra „įkalęs“ poros stikliukų. Kaip bebūtų, romanas, mano nuomone, gavosi išties vykęs ir kiekvienam naujam skaitytojui suteiks begales gerai praleistų valandų.

Kitos skaitytos knygos

● „Die Another Day“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Vaikščiojantis per miegus“ ~ Lars Kepler: ⭐4/5.
● „Galinis kambarys“ ~ Jørn Lier Horst: ⭐4/5.
● „Mainai“ ~ John Grisham: ⭐2/5.

2024 m. III ketv.: „Just After Sunset: Stories“ ~ Stephen King

„Just After Sunset: Stories“ (Stephen King, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

A book salesman with a grievance picks up a mute hitchhiker, not knowing the silent man in the passenger seat listens altogether too well. An exercise routine on a stationary bicycle takes its rider on a captivating–and then terrifying–journey. A blind girl works a miracle with a kiss and the touch of her hand. A psychiatric patient’s irrational thinking might create an apocalyptic threat in the Maine countryside... or keep the world from falling victim to it.

These are just some of the tales to be found in the #1 bestselling collection Just After Sunset. Call it dusk or call it twilight, it’s a time when human intercourse takes on an unnatural cast, when the imagination begins to reach for shadows as they dissipate to darkness and living daylight can be scared right out of you. It’s the perfect time for master storyteller Stephen King.

Stivenas Kingas gimė 1947 m. Portlande, Meine, ir yra antrasis Donaldo bei Nellie Ruth Pillsbury King sūnus. Savo pirmąją istoriją jis išleido 1967 metais, o 1971 m. rudenį pradėjo dėstyti anglų kalbą valstybinėje Hampdeno vidurinėje mokykloje, Meino valstijoje. Nors įvairūs kasdieniai darbai jį vargino, Stivenas Kingas neapleido kūrybos ir laisvu nuo darbo metu, dažniausiai vakarais bei savaitgaliais, rašė apsakymus ir romanus. 1973 m. pavasarį „Doubleday & Co.“ priėmė leidybai jo romaną „Kerė“, suteikdama autoriui galimybę atsisakyti dėstytojo darbo ir užsiimti rašymu pilnu etatu. Nuo tada jis išleido daugiau nei 50 knygų ir tapo vienu sėkmingiausių rašytojų pasaulyje. Kingas yra apdovanotas Nacionalinio knygų fondo medaliu už išskirtinį indėlį į Amerikos literatūrą, taip pat yra gavęs Nacionalinį menų medalį. Pono Kingo talentu neabejojama, o jo kūrybą pažįstantys skaitytojai žino – pakanka perskaityti vos vieną autoriaus teksto eilutę, sakinį ar žodį ir jūs jau esatę įklimpęs į jo prozos voratinklį iki pat ausų. Ypač jei tame voratinklyje Jūs atsiduriate sutemus, po saulėlydžio arba atėjus prieblandai. Juk būtent tą akimirką šviesa virsta tamsa, o tamsoje visada knibžda daug baugių ir antgamtinių dalykų. Kai saulė pradeda leistis, žmogaus vaizduotę užplūsta tamsios ir grėsmingos mintys, vedančios į absoliučią tamsą, nuo kurios stingdančio šalčio bėga net dienos šviesa. Tačiau šios tamsos baubų nebijo tik vienas žmogus – Siaubo karalius Stivenas Kingas, kuriam tai yra geriausias metas kūrybai. Knygoje „Po saulėlydžio“ Kingas pateikia mums trylika baugių istorijų, kuriomis norėjo patikrinti ir priminti sau apie šiek tiek jau primirštą savo, kaip populiaraus rašytojo, gebėjimą – gebėjimą kurti trumpas istorijas. Autorius taip pat siekė sukurti pasakojimus, kurie primintų gotikinį Bremo Stoukerio ar panašių rašytojų stilių, tačiau vyktų ne tolimoje pilyje prieš kelis šimtmečius, o šiandienos pasaulyje, kuriame taip pat netrūksta aštrių, tamsių ir baugių dalykų. Taip gimė šie trylika apsakymų apie paprastus žmones, kurių įprasti gyvenimai vieną dieną staiga apsiverčia aukštyn kojomis... Pavyzdžiui, Anė sulaukia vyro skambučio – per jo paties laidotuves. Emilė po persileidimo pradeda bėgioti, ir tai, tiesiogine to žodžio prasme, nuveda ją į pražūtį. Monetas pasiskundžia nebyliam autostopininkui norintis nužudyti neištikimą žmoną, tačiau netenka šios galimybės nes pastarasis pats sutvarko visus besiskundžiančiojo „reikalus“. Knygoje mes sutiksime ir Kurtisą, kurį kerštaujantis kaimynas gyvą palaidos plastikiniame kabinos tualete, ar Ričardą Zifkicą, kurį nelaisvėn paims, nepatikėsite – dviratinis treniruoklis! Kas, jei ne Kingas, kasdienius dalykus mums parodys tokiu baugiu kampu? Kas, jei ne jis, privers mus miegoti neišjungus šviesos prie lovos? Manau, šis autoriaus rinkinys yra labai sėkmingas ir jį turėtų perskaityti visi siaubo žanro mėgėjai. Aš jį perskaičiau ir jis man labai patiko.

Kitos skaitytos knygos

● „Hitros sala“ ~ Samuel Bjørk: ⭐4/5.
● „The Man with the Red Tattoo“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Gėdos kampas“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Pelkių vaikas“ ~ Liza Marklund: ⭐3/5.