2024 m. III ketv.: „Just After Sunset: Stories“ ~ Stephen King

„Just After Sunset: Stories“ (Stephen King, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

A book salesman with a grievance picks up a mute hitchhiker, not knowing the silent man in the passenger seat listens altogether too well. An exercise routine on a stationary bicycle takes its rider on a captivating–and then terrifying–journey. A blind girl works a miracle with a kiss and the touch of her hand. A psychiatric patient’s irrational thinking might create an apocalyptic threat in the Maine countryside... or keep the world from falling victim to it.

These are just some of the tales to be found in the #1 bestselling collection Just After Sunset. Call it dusk or call it twilight, it’s a time when human intercourse takes on an unnatural cast, when the imagination begins to reach for shadows as they dissipate to darkness and living daylight can be scared right out of you. It’s the perfect time for master storyteller Stephen King.

Stivenas Kingas gimė 1947 m. Portlande, Meine, ir yra antrasis Donaldo bei Nellie Ruth Pillsbury King sūnus. Savo pirmąją istoriją jis išleido 1967 metais, o 1971 m. rudenį pradėjo dėstyti anglų kalbą valstybinėje Hampdeno vidurinėje mokykloje, Meino valstijoje. Nors įvairūs kasdieniai darbai jį vargino, Stivenas Kingas neapleido kūrybos ir laisvu nuo darbo metu, dažniausiai vakarais bei savaitgaliais, rašė apsakymus ir romanus. 1973 m. pavasarį „Doubleday & Co.“ priėmė leidybai jo romaną „Kerė“, suteikdama autoriui galimybę atsisakyti dėstytojo darbo ir užsiimti rašymu pilnu etatu. Nuo tada jis išleido daugiau nei 50 knygų ir tapo vienu sėkmingiausių rašytojų pasaulyje. Kingas yra apdovanotas Nacionalinio knygų fondo medaliu už išskirtinį indėlį į Amerikos literatūrą, taip pat yra gavęs Nacionalinį menų medalį. Pono Kingo talentu neabejojama, o jo kūrybą pažįstantys skaitytojai žino – pakanka perskaityti vos vieną autoriaus teksto eilutę, sakinį ar žodį ir jūs jau esatę įklimpęs į jo prozos voratinklį iki pat ausų. Ypač jei tame voratinklyje Jūs atsiduriate sutemus, po saulėlydžio arba atėjus prieblandai. Juk būtent tą akimirką šviesa virsta tamsa, o tamsoje visada knibžda daug baugių ir antgamtinių dalykų. Kai saulė pradeda leistis, žmogaus vaizduotę užplūsta tamsios ir grėsmingos mintys, vedančios į absoliučią tamsą, nuo kurios stingdančio šalčio bėga net dienos šviesa. Tačiau šios tamsos baubų nebijo tik vienas žmogus – Siaubo karalius Stivenas Kingas, kuriam tai yra geriausias metas kūrybai. Knygoje „Po saulėlydžio“ Kingas pateikia mums trylika baugių istorijų, kuriomis norėjo patikrinti ir priminti sau apie šiek tiek jau primirštą savo, kaip populiaraus rašytojo, gebėjimą – gebėjimą kurti trumpas istorijas. Autorius taip pat siekė sukurti pasakojimus, kurie primintų gotikinį Bremo Stoukerio ar panašių rašytojų stilių, tačiau vyktų ne tolimoje pilyje prieš kelis šimtmečius, o šiandienos pasaulyje, kuriame taip pat netrūksta aštrių, tamsių ir baugių dalykų. Taip gimė šie trylika apsakymų apie paprastus žmones, kurių įprasti gyvenimai vieną dieną staiga apsiverčia aukštyn kojomis... Pavyzdžiui, Anė sulaukia vyro skambučio – per jo paties laidotuves. Emilė po persileidimo pradeda bėgioti, ir tai, tiesiogine to žodžio prasme, nuveda ją į pražūtį. Monetas pasiskundžia nebyliam autostopininkui norintis nužudyti neištikimą žmoną, tačiau netenka šios galimybės nes pastarasis pats sutvarko visus besiskundžiančiojo „reikalus“. Knygoje mes sutiksime ir Kurtisą, kurį kerštaujantis kaimynas gyvą palaidos plastikiniame kabinos tualete, ar Ričardą Zifkicą, kurį nelaisvėn paims, nepatikėsite – dviratinis treniruoklis! Kas, jei ne Kingas, kasdienius dalykus mums parodys tokiu baugiu kampu? Kas, jei ne jis, privers mus miegoti neišjungus šviesos prie lovos? Manau, šis autoriaus rinkinys yra labai sėkmingas ir jį turėtų perskaityti visi siaubo žanro mėgėjai. Aš jį perskaičiau ir jis man labai patiko.

Kitos skaitytos knygos

● „Hitros sala“ ~ Samuel Bjørk: ⭐4/5.
● „The Man with the Red Tattoo“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Gėdos kampas“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Pelkių vaikas“ ~ Liza Marklund: ⭐3/5.

2024 m. II ketv.: „Vaikinai iš Biloksio“ ~ John Grisham

„Vaikinai iš Biloksio“ (John Grisham, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dvi šeimos teisingumo akistatoje.

Johnas Grishamas, savo kūryboje sugrįžęs į Misisipę, pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi intriguojantys siužeto posūkiai ir vingiai prikaustys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinama atomazga.

Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūrų gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Šis miestas buvo žinomas dėl korupcijos bei nusikalstamos veiklos, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Visa tai kontroliavo nedidelė banditų grupuotė. Remiantis gandais, dauguma jos narių priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintajame dešimtmetyje Biloksyje. Vaikystėje jie buvo geri draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė juos nubloškė į skirtingas puses. Keito tėvas tapo žymiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti pakrantę“. O Hju tėvas pasidarė Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sekė tėvo pėdomis. Hju, pirmenybę teikęs naktiniam gyvenimui, dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko pakibęs visas gyvenimas.

Džonas Grišemas yra garsus amerikiečių autorius, labiausiai žinomas dėl savo kvapą gniaužiančių teisinių trilerių. Gimęs 1955 m. vasario 8 d. Džounsboro mieste, Arkanzaso valstijoje, Grišemas augo baptistų šeimoje, kur augo ir jo noras siekti teisininko karjeros. 1977 m. jis įgijo apskaitos bakalauro laipsnį Misisipės valstijos universitete, o 1981 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį Misisipės universiteto Teisės fakultete. Grišemas beveik dešimtmetį praktikavo teisę, specializavosi baudžiamosios gynybos ir asmens sužalojimo bylose. Jo pirmosios patirtys teisinėje sferoje padarė didelę įtaką jo kūrybai. 1983 m. jis buvo išrinktas į Misisipės Atstovų Rūmus, kur dirbo iki pat 1990 m. Jo literatūrinė karjera prasidėjo 1989 m. išleidus pirmąjį romaną „Metas žudyti“. Nors knyga nebuvo komerciškai sėkminga, antrasis romanas – „Firma“ (1991) tapo pasauliniu bestseleriu, pagal kurį buvo netgi pastatytas labai sėkmingas filmas su aktoriumi Tomu Kruzu (Tom Cruise) pagrindiniame vaidmenyje. Šio romano ir jo ekranizacijos sėkmė ne tik papildė jaunojo rašytojo kišenę, bet ir atkreipė skaitytojų dėmesį į anuomet dar mažai kam žinomą autorių. Per vaisingą savo, kaip teisinių trilerių rašytojo, karjerą ponas Grišemas parašė daugybę bestselerių, tokių kaip „Pelikano dosjė“, „Klientas“, „Partneris“ ar „Testamentas“. Jo knygose dažnai nagrinėjamos teisingumo, korupcijos ir moralinių dilemų teisinėje sistemoje temos. Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kinui ir televizijai, kas, be jokios abejonės, tik sustiprino jo, kaip pagrindinės figūros teisinio trilerio žanre, statusą. Be savo teisinių trilerių, Grišemas yra parašęs ir vieną negrožinės literatūros kūrinį bei kelis grožinės literatūros kūrinius vaikams. Tam tikrame žmonių rate jis yra žinomas ir dėl savo filantropinės veiklos, ypač raštingumo bei teisinės pagalbos srityse. Dėl savo gilių jurisprudencijos žinių ir romanų temų, kalbančių apie dalykus, kuriuos „reikia pataisyti“, ponas Grišemas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros atstovų. Romanas „Vaikinai iš Biloksio“ taip pat priskiriamas teisinių trilerių žanrui ir kalba apie dvi kroatų imigrantų šeimas, atsidūrusias skirtingose įstatymo pusėse. Istorija, kurią šiandien kiekvienas iš mūsų galime perskaityti lietuvių kalba, prasideda šimtą metų atgal, kai Amerikos miestas Biloksis buvo šurmuliuojanti žvejų bendruomenė pietinės Misisipės įlankos pakrantėje. Ten gyvenantiems žmonėms pragyvenimą užtikrindavo gausi vandenyno pasiūla, dėl kurios gyvenvietė augo kaip „ant mielių“ ir vieną dieną gavo garbingą „Jūros gėrybių sostinės“ vardą. Tačiau greitai uždirbami pinigai ir per didelės jų sankaupos žmonių kišenėse turėjo ir neigiamą pusę. Būtent tada pradėjo populiarėti azartiniai lošimai, prekyba narkotikais ir prostitucija, tapusi nenuplaunama dėme Amerikos istorijos žemėlapyje. Korumpuota policija, mafijos karai ir su darbu nesusidorojantys teisėjai buvo tik nedidelė viso to dalis. Štai tokiame laikotarpyje ir augo Keitas Rudis ir Hju Malkas: du varžovai ir geriausi draugai, tam tikru gyvenimo laikotarpiu atsidūrę skirtingose įstatymo pusėse. Hju tėvas anuomet buvo nusikalstamo pasaulio bosas, o Džesis Rudis, Keito Rudžio tėvas, buvo aršus advokatas, siekęs atsikratyti nusikalstamumo mieste. Nenuostabu, kad vaikams suaugus, jie pasekė savo mylimų tėvų pėdomis. Na, o kuo visa tai anksčiau ar vėliau pavirto, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš tiesiog pasakysiu tai, kad romanas „Vaikinai iš Biloksio“ yra viena tų knygų, kuriose detaliai nagrinėjamos nusikaltimo, bausmės, kaltės, keršto ir teisingumo temos. Taip, ji yra gana ilga – net 496 puslapių, tačiau talpina savyje įdomią, nors ir gėdingą Amerikos istorijos dalelę. Nepamirškime ir nepriekaištingos pono Grišemo prozos, ar puikiai išplėtotų aplinkos ir veikėjų aprašymų, kurie skaitytojui užtikrins patį didžiausią skaitymo malonumą. Bet „Luktelk!“ – pertrauksite mane Jūs ir paklausite: „Ar knyga yra tiek gera, kad tu ją pasiliktum savo asmeninės bibliotekos lentynoje?“ O atsakymas būtų paprastas: „Ne“. Taip, knyga yra iš tiesų labai šauni ir įdomi, tačiau perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Džono Grišemo romanus galiu užtikrintai pasakyti, kad jų yra daug, daug įdomesnių. Neklauskite manęs, kurie iš jų man patiko labiausiai, geriau patys tą sužinokite įsitaisę patogiame fotelyje su knyga rankoje arba pasinagrinėję kitas rašytojo knygų apžvalgas šiame mano tinklaraštyje.

Kitos skaitytos knygos

● „Memoria“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.
● „Arkties nuotaka“ ~ Aslak Nore: ⭐1/5.
● „Šešėlis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Konteineris“ ~ A. M. Ollikainen: ⭐3/5.

2024 m. I ketv.: „Neramus kraujas“ ~ Robert Galbraith

„Neramus kraujas“ (Robert Galbraith, 2022 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

Privačiam detektyvui Kormoranui Straikui lankant savo šeimą Kornvalyje, pagalbos į jį kreipiasi moteris su prašymu ištirti, kas nutiko jos motinai, paslaptingai dingusiai prieš keturiasdešimt metų – 1974-aisiais. Savo, kaip detektyvo, karjeroje Straikas dar nėra turėjęs tokios senos ir vis dar neištirtos bylos, tad iššūkį priima. Kartu su ištikimąja partnere Robina Elakot (kuri turi rūpesčių dėl skyrybų, nepageidaujamo vyrų dėmesio ir jausmų Straikui) Kormoranas bylos pėdsakais leidžiasi į praeitį.

Straiką, pamažu narpliojantį painų užuominų, įkalčių ir įtarimų kamuolį, tyrimo gijos veda prie psichopato žudiko maniako, astrologijos, taro kortų ir toli gražu ne itin patikimų liudininkų. Kormoranas su Robina gana greitai įsitikina, kad net ir tokios senos bylos gali būti mirtinai pavojingos.

Painus ir kvapą gniaužiantis epinis romanas „Neramus kraujas“ yra penktoji serijos apie seklį Straiką knyga, kurią galima skaityti ir kaip atskirą kūrinį.

Kas yra Robertas Galbraitas? Senas vilkas „kriminaliniame“ literatūros žanre, o galbūt visiškas diletantas ir akiplėša, pasiskelbęs visam pasauliui, kad parašys ne vieną, ne du, ne tris, o net dešimt aukščiausios klasės detektyvinių romanų! Daugelis iš Jūsų, turbūt, pasukiosite pirštą prie smilkinio ir pasakysite, kad rašytojui, matyt, „nučiuožė stogas“. Tačiau nepaisant tų kelių „pirštų sukiotojų“, atsiras ir išties nuoširdžiai susidomėjusių žmonių. Galite manimi tikėti arba ne, bet po visu šiuo skaitytojams šoką sukėlusiu šurmuliu slėpėsi literatūrinio magijos pasaulio puoselėtoja Džoana Rouling, pasirašanti slapyvardžiu J. K. Rowling. Pastaroji į fantastikos žanrą įėjo 1997-ais metais, kuomet išleido pirmąją savo knygą apie Harį Poterį – „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Kuo visa tai virto, turbūt, nereikia niekam priminti, o štai kas sekė po to – žino, galbūt, ne visi. Galbūt sužinoti apie tai nori irgi ne visi, tad per daug neišsiplėsdamas pasakysiu, kad po itin sėkmingos magijos serijos baigties, Džoanai Rouling norėjosi kuriam laikui atsitraukti ir išbandyti jėgas kitame literatūros žanre. Būtent tada ir gimė paslaptingasis rašytojos „alter ego“ Robertas Galbraitas (Robert Galbraith). Šis savo ruoštu norėjo tapti atskiru rašytojos asmenybės bruožu, troško išlikti savarankiškas ir atsikratyti visų praeityje Džoanos Rouling pelnytų apdovanojimų. Nors autorė gimė 1965 m. birželio 31 d. Anglijoje, jos kelias į literatūrą nebuvo lengvas. Visi esame girdėję apie tai, kaip rašytoja turėjo kreiptis net į dešimtis įvairių leidyklų, kol galiausiai buvo priimta, suprasta, įvertinta ir pagerbta. Visam tam prireikė nemažai pastangų ir ryžto, bet kelią į literatūros grietinėlės viršūnę ji visgi surado. Kiek tai užėmė laiko, turbūt, mažai kam rūpi, daug svarbiau yra paminėti tai, jog šiandien Džoana yra laikoma geriausiai parduodama rašytoja pasaulyje! Visi mes tuo labai džiaugiamės ir pastatę save į jos vietą bematant pradedame galvoti apie viso gyvenimo atostogas. Tačiau Džoana Rouling nėra iš tų žmonių, kurie pasiekę viską lieka nuobodžiauti savo brangakmeniais nusėtame „soste“. „Kas sekė po to?“ – paklausite Jūs. Ogi naujas veikėjas ir naujas grožinės literatūros žanras. Jį šį kartą atstovauti buvo pavesta Afganistano karo veteranui ir seklių agentūros įkūrėjui Kormoranui Straikui. Knyga „Gegutės šauksmas“ (kuri dienos šviesą išvydo 2013-aisiais metais) tapo milžinišku tarptautiniu fenomenu, paskatinusiu rašytoją ištrimituoti tą kvailai nuskambėjusį pasižadėjimą apie DEŠIMT ROMANŲ! Bet bala nematė to pasižadėjimo, juk Džoanos romanai išsiskiria ne tik brandžiomis mintimis, bet ir dvelkia nuoširdumu ir atjautumu, kuriuo rašytoja pasižymėjo nuo pat mažų dienų. Šią savo savybę Hario poterio kūrėja puoselėja ir toliau, mat nuolat dalyvauja įvairiuose labdaros projektuose ir renginiuose. Apibendrindamas galiu pasakyti tik viena – Džoanos indėlis į literatūrą ir popkultūrą yra tiesiog milžiniškas ir vertas pačių didžiausių aplodismentų. Ar autorė tokių pačių aplodismentų sulauks ir iš manęs (juk aš ką tik baigiau skaityti jos knygą „Neramus kraujas“), mes sužinosime jau netrukus. Na o kol kas pirmiausia žvilgtelėkime į šio romano siužetą... Istorija ras pradžią vieną tamsų rugpjūčio mėnesio vakarą, „Pergalės“ aludėje, esančioje Kornvalyje – vienoje iš Jungtinės Karalystės grafysčių, esančių pietvakarių Anglijoje. Straikas ką tik paliko aludę ir dabar ieško dingsties paskambinti firmos partnerei Robinai. Šiuo metu jis nori bet ko, tik ne kalbėtis su nepažįstamu žmogumi apie keturiasdešimties metų senumo įvykius. Visgi įvykiai susiklosto taip, kad jį užkalbina jauna, keistomis aplinkybėmis dingusios mamos ieškanti, moteris. Ir nors nusikaltimas įvyko labai seniai, o galimybės jį įminti yra beveik lygios nuliui, Kormoranas ir jo partnerė Robina Elakot nusprendžia surizikuoti. Netrukus jie supranta, kad jų laukia velniškai sudėtinga paslaptis, susijusi su taro kortomis, abejotinais liudininkais ir psichopatu serijiniu žudiku, sėjusiu mirtį praeityje. Nepamirškime dar ir astrologinių nesąmonių (veikėjo žodž.) ir okultizmo prieskonio, kuris anuometinį detektyvą galutinai išvarė iš proto. Tačiau tik Straikui ir Robinai perėmus bylos tyrimą paaiškėja, kad žudikas yra vis dar laisvėje ir yra toks pat pavojingas kaip ir anksčiau... Romanas „Neramus kraujas“ yra išties šaunus kūrinys! Jis skaitosi labai lengvai, neprailgsta, yra pripildytas galybe nelauktų posūkių bei nutikimų. Esu perskaitęs visas Kormorano Straiko serijos knygas ir ši man patiko labiausiai. Ji, kaip ir kai kurios kitos autoriaus knygos pasižymi emocingu siužetu, kruopščiu personažų kūrimu ir gebėjimu įtraukti skaitytoją į visus romane vykstančius įvykius. Galbraitas nevengia pateikti ir sunkių temų, kurios, kaip jau minėjau, ne tik įtraukia, bet ir priverčia susimąstyti. Taip, romano apimtis yra išties gąsdinanti (net 864 psl.), tačiau tik pasauliui pradėjus ristis visiškos bedugnės link supranti, kad ilgos apimties knygos gali tapti gera atrama sunkumo akimirką.

Kitos skaitytos knygos

● „Vilko spąstai“ ~ Aslak Nore: ⭐2/5.
● „Motyvas X“ ~ Stefan Ahnhem: ⭐3/5.
● „Marionetės“ ~ M. W. Craven: ⭐3/5.
● „Gyvulių ūkis“ ~ George Orwell: ⭐5/5.