Paieška

2024 m. gruodžio 31 d.

2024 m. IV ketv.: „Užtemimas“ ~ Jo Nesbø

Knygos viršelis
„Užtemimas“
(Jo Nesbø, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.

Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.

Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.

Jo Nesbė yra norvegų rašytojas, muzikantas, buvęs futbolininkas ir žurnalistas. Jis geriausiai žinomas dėl savo kriminalinių romanų serijos apie detektyvą Harį Hūlę. Autorius taip pat yra parašęs kelis kūrinius vaikams, tarp kurių išsiskiria komiško pavadinimo knyga „Daktaras Proktoras ir pirstukonautai“. Nors lietuviams Jo Nesbė labiausiai asocijuojasi su tamsios atmosferos ir sudėtingo siužeto kriminaliniais romanais, gimtojoje Norvegijoje jis taip pat žinomas kaip roko grupės „Di Derre“ vokalistas ir dainų autorius. Įdomu tai, kad prieš pradėdamas siekti rašytojo karjeros, jis buvo profesionalus futbolininkas, tačiau dėl traumos turėjo nutraukti sportinę veiklą. Be to, jis dirbo žurnalistu ir finansų analitiku. Romanas „Užtemimas“ yra tryliktoji Hario Hūlės serijos knyga, kuri Lietuvoje buvo išleista 2024-ais metais. Šioje knygoje Haris Hūlė yra virtęs bedarbiu alkoholiku, kovojančiu su asmeniniais demonais Los Andžele. Nepaisant to jis yra priverstas grįžti į Oslą, nes pasamdomas sugauti žudiką, kuris taikosi į jaunų moterų gyvybes. Visgi neužbėkime įvykiams už akių ir grįžkime keliais šimtais puslapių atgal... Dvyliktajame serijos romane „Peilis“ Haris susiduria su asmenine tragedija – nužudoma jo žmona Rakelė. Kadangi tuo metu Haris išgyveno ne pačius geriausius savo gyvenimo laikus (skendo alkoholio liūne ir užmaršties palaimoje) bei galbūt turėjo motyvą nusikaltimui, jis tampa pagrindiniu policijos įtariamuoju. Nepaisant spragų atmintyje ir blogo kvapo burnoje, Hūlė pradeda savarankišką tyrimą, kurio galutinis tikslas – kulka nusikaltėliui į kaktą, net jei tai būtų jis pats. Nors kūrinys baigiasi Hario išteisinimu ir teisingumo įsigalėjimu, jo gyvenimas subyra į smulkius šipulius, kurių duženų, iš pažiūros, nesugebėtų surinkti net pats Jo Nesbė. Būtent autorius išsiunčia Harį į Los Andželą, kuriame pastarasis turėtų gerti tol, kol sutiktų savo žmoną dausose. Na, gal tai ir nebuvo tikrasis rašytojo tikslas, tačiau taip atrodė. Vis dėlto alkoholis irgi turi savo kainą, tad išsekus visoms santaupoms ir praradus beveik visas smegenų ląsteles, Haris sutinka senstančią aktorę Liusilę. Moteris turi beveik milijono dolerių skolą ir šiuo metu slapstosi nuo ją persekiojančių žmonių. Netyčia įsivėlęs į šį mirtinų pasekmių galintį turėti įvykį, Haris yra priverstas kuriam laikui išsiblaivyti ir grįžti į Oslą. Ten jis turi išaiškinti kelių jaunų moterų dingimo ir nužudymo bylą, dėl kurių kaltinamas turtingas verslininkas Markas Riodas. Pastarasis jį ir pasamdo, žadėdamas milijoną dolerių mainais už savo nekaltumo įrodymą. Jei Haris išspręs bylą, gaus milijoninę premiją, kuri padengs Liusilės skolą. Jei ne – Liusilė, Haris ir jam brangūs žmonės mirs nuo narkotikų kartelio rankų. Neturėdamas iš ko rinktis, jis suburia nevykėlių komandą, į kurią patenka vaikystės draugas Eisteinas Eikelandas – buvęs taksistas, o dabar narkotikų prekeivis, korumpuotas policininkas Trulsas Berntsenas (Byvis), kuris šiuo metu yra nušalintas nuo tarnybos, nes įtariamas pasisavinęs narkotikus iš konfiskuotų daiktų skyriaus, bei kasos vėžiu sergantis ir paskutines dienas skaičiuojantis psichologas Stolė Aunė. Kartelis jiems davė dešimt dienų, per kurias jie turi surinkti pinigus, priešingu atveju visi jam brangūs žmonės, įskaitant ir jį patį, mirs... Romano „Užtemimas“ siužetas yra išties šaunus ir įdomus. Tai savotiškas „paklydusio sūnaus sugrįžimo“ analogas, kuriame autorius dar kartą pabando iš naujo rekonstruoti savo personažo gyvenimą. Šis paskutinėse keliose knygose buvo tiek sujauktas, kad net patys didžiausi Jo Nesbė gerbėjai sakė: „Dėl Dievo meilės, duok gi tu jam ramybę!“ Visi tada manė, kad rašytojas visiškai „nupušo“, o jo veikėjas iš tikrųjų mirs su buteliu rankoje ir vėmalų krūva pašonėje. Tačiau šiame romane autorius visiškai reabilituojasi ir, matyt, gerai apgalvojęs tolesnius veikėjo nuotykius, ne tik nusiunčia jį į anoniminių alkoholikų grupę, bet dar ir leidžia jam pamatyti savo nesantuokinį vaiką bei primena, kad ir be alkoholio yra ką gero gyvenime nuveikti – pavyzdžiui, sugauti psichopatą žudiką, valgantį moterų smegenis ir darkantį kūnus. Knygoje aprašoma byla yra be galo įdomi, nužudymo būdai nekasdieniški, o motyvas ne iš piršto laužtas. Tik tas mėtymasis tarp kaltųjų – „va jis yra kaltas ir turi būti suimtas, oi palaukite, jis nekaltas, o kaltas jis!“ – tikrai erzina. Nors tai yra vienas iš išskirtinių rašytojo Jo Nesbė kūrybos bruožų, pelniusių jam tarptautinę šlovę, kai nusikaltėlis pakeičiamas dešimt ar dvidešimt kartų, pradedi galvoti, ar kartais rašytojas pats nėra „įkalęs“ poros stikliukų. Kaip bebūtų, romanas, mano nuomone, gavosi išties vykęs ir kiekvienam naujam skaitytojui suteiks begales gerai praleistų valandų.

Kitos skaitytos knygos


● „Die Another Day“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Vaikščiojantis per miegus“ ~ Lars Kepler: ⭐4/5.
● „Galinis kambarys“ ~ Jørn Lier Horst: ⭐4/5.
● „Mainai“ ~ John Grisham: ⭐2/5.

2024 m. rugsėjo 30 d.

2024 m. III ketv.: „Just After Sunset: Stories“ ~ Stephen King

Knygos viršelis
„Just After Sunset: Stories“
(Stephen King, 2023 m.). Knygos įvertinimas: ⭐5/5.

A book salesman with a grievance picks up a mute hitchhiker, not knowing the silent man in the passenger seat listens altogether too well. An exercise routine on a stationary bicycle takes its rider on a captivating–and then terrifying–journey. A blind girl works a miracle with a kiss and the touch of her hand. A psychiatric patient’s irrational thinking might create an apocalyptic threat in the Maine countryside... or keep the world from falling victim to it.

These are just some of the tales to be found in the #1 bestselling collection Just After Sunset. Call it dusk or call it twilight, it’s a time when human intercourse takes on an unnatural cast, when the imagination begins to reach for shadows as they dissipate to darkness and living daylight can be scared right out of you. It’s the perfect time for master storyteller Stephen King.

Stivenas Kingas gimė 1947 m. Portlande, Meine, ir yra antrasis Donaldo bei Nellie Ruth Pillsbury King sūnus. Savo pirmąją istoriją jis išleido 1967 metais, o 1971 m. rudenį pradėjo dėstyti anglų kalbą valstybinėje Hampdeno vidurinėje mokykloje, Meino valstijoje. Nors įvairūs kasdieniai darbai jį vargino, Stivenas Kingas neapleido kūrybos ir laisvu nuo darbo metu, dažniausiai vakarais bei savaitgaliais, rašė apsakymus ir romanus. 1973 m. pavasarį „Doubleday & Co.“ priėmė leidybai jo romaną „Kerė“, suteikdama autoriui galimybę atsisakyti dėstytojo darbo ir užsiimti rašymu pilnu etatu. Nuo tada jis išleido daugiau nei 50 knygų ir tapo vienu sėkmingiausių rašytojų pasaulyje. Kingas yra apdovanotas Nacionalinio knygų fondo medaliu už išskirtinį indėlį į Amerikos literatūrą, taip pat yra gavęs Nacionalinį menų medalį. Pono Kingo talentu neabejojama, o jo kūrybą pažįstantys skaitytojai žino – pakanka perskaityti vos vieną autoriaus teksto eilutę, sakinį ar žodį ir jūs jau esatę įklimpęs į jo prozos voratinklį iki pat ausų. Ypač jei tame voratinklyje Jūs atsiduriate sutemus, po saulėlydžio arba atėjus prieblandai. Juk būtent tą akimirką šviesa virsta tamsa, o tamsoje visada knibžda daug baugių ir antgamtinių dalykų. Kai saulė pradeda leistis, žmogaus vaizduotę užplūsta tamsios ir grėsmingos mintys, vedančios į absoliučią tamsą, nuo kurios stingdančio šalčio bėga net dienos šviesa. Tačiau šios tamsos baubų nebijo tik vienas žmogus – Siaubo karalius Stivenas Kingas, kuriam tai yra geriausias metas kūrybai. Knygoje „Po saulėlydžio“ Kingas pateikia mums trylika baugių istorijų, kuriomis norėjo patikrinti ir priminti sau apie šiek tiek jau primirštą savo, kaip populiaraus rašytojo, gebėjimą – gebėjimą kurti trumpas istorijas. Autorius taip pat siekė sukurti pasakojimus, kurie primintų gotikinį Bremo Stoukerio ar panašių rašytojų stilių, tačiau vyktų ne tolimoje pilyje prieš kelis šimtmečius, o šiandienos pasaulyje, kuriame taip pat netrūksta aštrių, tamsių ir baugių dalykų. Taip gimė šie trylika apsakymų apie paprastus žmones, kurių įprasti gyvenimai vieną dieną staiga apsiverčia aukštyn kojomis... Pavyzdžiui, Anė sulaukia vyro skambučio – per jo paties laidotuves. Emilė po persileidimo pradeda bėgioti, ir tai, tiesiogine to žodžio prasme, nuveda ją į pražūtį. Monetas pasiskundžia nebyliam autostopininkui norintis nužudyti neištikimą žmoną, tačiau netenka šios galimybės nes pastarasis pats sutvarko visus besiskundžiančiojo „reikalus“. Knygoje mes sutiksime ir Kurtisą, kurį kerštaujantis kaimynas gyvą palaidos plastikiniame kabinos tualete, ar Ričardą Zifkicą, kurį nelaisvėn paims, nepatikėsite – dviratinis treniruoklis! Kas, jei ne Kingas, kasdienius dalykus mums parodys tokiu baugiu kampu? Kas, jei ne jis, privers mus miegoti neišjungus šviesos prie lovos? Manau, šis autoriaus rinkinys yra labai sėkmingas ir jį turėtų perskaityti visi siaubo žanro mėgėjai. Aš jį perskaičiau ir jis man labai patiko.

Kitos skaitytos knygos


● „Hitros sala“ ~ Samuel Bjørk: ⭐4/5.
● „The Man with the Red Tattoo“ ~ Raymond Benson: ⭐4/5.
● „Gėdos kampas“ ~ Sofie Sarenbrant: ⭐4/5.
● „Pelkių vaikas“ ~ Liza Marklund: ⭐3/5.

2024 m. birželio 20 d.

2024 m. II ketv.: „Vaikinai iš Biloksio“ ~ John Grisham

Knygos viršelis
„Vaikinai iš Biloksio“
(John Grisham, 2024 m.). Knygos įvertinimas: ⭐3/5.

Dvi šeimos teisingumo akistatoje.

Johnas Grishamas, savo kūryboje sugrįžęs į Misisipę, pasakoja jaudinančią istoriją apie du imigrantų šeimų sūnus, vaikystės draugus, galiausiai atsidūrusius skirtingose įstatymo pusėse. Grishamui būdingi intriguojantys siužeto posūkiai ir vingiai prikaustys jūsų dėmesį iki paskutinio puslapio, kuriame lauks stulbinama atomazga.


Daugumą pastarojo šimtmečio metų Biloksis garsėjo savo pajūriu, kurortais ir jūrų gėrybių pramone. Tačiau jis turėjo ir savo tamsiąją pusę. Šis miestas buvo žinomas dėl korupcijos bei nusikalstamos veiklos, pradedant azartiniais lošimais, prostitucija, alkoholio kontrabanda, prekyba narkotikais ir baigiant užsakomosiomis žmogžudystėmis. Visa tai kontroliavo nedidelė banditų grupuotė. Remiantis gandais, dauguma jos narių priklausė Diksio mafijai.

Keitas Rudis ir Hju Malkas užaugo septintajame dešimtmetyje Biloksyje. Vaikystėje jie buvo geri draugai, Mažosios lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynių dalyviai. Paauglystėje gyvenimo tėkmė juos nubloškė į skirtingas puses. Keito tėvas tapo žymiu prokuroru, pasiryžusiu „išvalyti pakrantę“. O Hju tėvas pasidarė Biloksio nusikalstamo pasaulio bosu. Keitas pasirinko teisės studijas ir sekė tėvo pėdomis. Hju, pirmenybę teikęs naktiniam gyvenimui, dirbo tėvui priklausančiuose klubuose. Neišvengiamai artėjo šeimų akistata, kuri galiausiai įvyks teismo salėje.

Didelės apimties sagoje „Vaikinai iš Biloksio“, kupinoje istorinių detalių ir ryškių, nepamirštamų personažų, ant plauko pakibęs visas gyvenimas.

Džonas Grišemas yra garsus amerikiečių autorius, labiausiai žinomas dėl savo kvapą gniaužiančių teisinių trilerių. Gimęs 1955 m. vasario 8 d. Džounsboro mieste, Arkanzaso valstijoje, Grišemas augo baptistų šeimoje, kur augo ir jo noras siekti teisininko karjeros. 1977 m. jis įgijo apskaitos bakalauro laipsnį Misisipės valstijos universitete, o 1981 m. – teisės mokslų daktaro laipsnį Misisipės universiteto Teisės fakultete. Grišemas beveik dešimtmetį praktikavo teisę, specializavosi baudžiamosios gynybos ir asmens sužalojimo bylose. Jo pirmosios patirtys teisinėje sferoje padarė didelę įtaką jo kūrybai. 1983 m. jis buvo išrinktas į Misisipės Atstovų Rūmus, kur dirbo iki pat 1990 m. Jo literatūrinė karjera prasidėjo 1989 m. išleidus pirmąjį romaną „Metas žudyti“. Nors knyga nebuvo komerciškai sėkminga, antrasis romanas – „Firma“ (1991) tapo pasauliniu bestseleriu, pagal kurį buvo netgi pastatytas labai sėkmingas filmas su aktoriumi Tomu Kruzu (Tom Cruise) pagrindiniame vaidmenyje. Šio romano ir jo ekranizacijos sėkmė ne tik papildė jaunojo rašytojo kišenę, bet ir atkreipė skaitytojų dėmesį į anuomet dar mažai kam žinomą autorių. Per vaisingą savo, kaip teisinių trilerių rašytojo, karjerą ponas Grišemas parašė daugybę bestselerių, tokių kaip „Pelikano dosjė“, „Klientas“, „Partneris“ ar „Testamentas“. Jo knygose dažnai nagrinėjamos teisingumo, korupcijos ir moralinių dilemų teisinėje sistemoje temos. Daugelis jo romanų buvo pritaikyti kinui ir televizijai, kas, be jokios abejonės, tik sustiprino jo, kaip pagrindinės figūros teisinio trilerio žanre, statusą. Be savo teisinių trilerių, Grišemas yra parašęs ir vieną negrožinės literatūros kūrinį bei kelis grožinės literatūros kūrinius vaikams. Tam tikrame žmonių rate jis yra žinomas ir dėl savo filantropinės veiklos, ypač raštingumo bei teisinės pagalbos srityse. Dėl savo gilių jurisprudencijos žinių ir romanų temų, kalbančių apie dalykus, kuriuos „reikia pataisyti“, ponas Grišemas yra laikomas vienu geriausių šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros atstovų. Romanas „Vaikinai iš Biloksio“ taip pat priskiriamas teisinių trilerių žanrui ir kalba apie dvi kroatų imigrantų šeimas, atsidūrusias skirtingose įstatymo pusėse. Istorija, kurią šiandien kiekvienas iš mūsų galime perskaityti lietuvių kalba, prasideda šimtą metų atgal, kai Amerikos miestas Biloksis buvo šurmuliuojanti žvejų bendruomenė pietinės Misisipės įlankos pakrantėje. Ten gyvenantiems žmonėms pragyvenimą užtikrindavo gausi vandenyno pasiūla, dėl kurios gyvenvietė augo kaip „ant mielių“ ir vieną dieną gavo garbingą „Jūros gėrybių sostinės“ vardą. Tačiau greitai uždirbami pinigai ir per didelės jų sankaupos žmonių kišenėse turėjo ir neigiamą pusę. Būtent tada pradėjo populiarėti azartiniai lošimai, prekyba narkotikais ir prostitucija, tapusi nenuplaunama dėme Amerikos istorijos žemėlapyje. Korumpuota policija, mafijos karai ir su darbu nesusidorojantys teisėjai buvo tik nedidelė viso to dalis. Štai tokiame laikotarpyje ir augo Keitas Rudis ir Hju Malkas: du varžovai ir geriausi draugai, tam tikru gyvenimo laikotarpiu atsidūrę skirtingose įstatymo pusėse. Hju tėvas anuomet buvo nusikalstamo pasaulio bosas, o Džesis Rudis, Keito Rudžio tėvas, buvo aršus advokatas, siekęs atsikratyti nusikalstamumo mieste. Nenuostabu, kad vaikams suaugus, jie pasekė savo mylimų tėvų pėdomis. Na, o kuo visa tai anksčiau ar vėliau pavirto, aš leisiu Jums patiems sužinoti. Aš tiesiog pasakysiu tai, kad romanas „Vaikinai iš Biloksio“ yra viena tų knygų, kuriose detaliai nagrinėjamos nusikaltimo, bausmės, kaltės, keršto ir teisingumo temos. Taip, ji yra gana ilga – net 496 puslapių, tačiau talpina savyje įdomią, nors ir gėdingą Amerikos istorijos dalelę. Nepamirškime ir nepriekaištingos pono Grišemo prozos, ar puikiai išplėtotų aplinkos ir veikėjų aprašymų, kurie skaitytojui užtikrins patį didžiausią skaitymo malonumą. Bet „Luktelk!“ – pertrauksite mane Jūs ir paklausite: „Ar knyga yra tiek gera, kad tu ją pasiliktum savo asmeninės bibliotekos lentynoje?“ O atsakymas būtų paprastas: „Ne“. Taip, knyga yra iš tiesų labai šauni ir įdomi, tačiau perskaitęs visus į lietuvių kalbą išverstus Džono Grišemo romanus galiu užtikrintai pasakyti, kad jų yra daug, daug įdomesnių. Neklauskite manęs, kurie iš jų man patiko labiausiai, geriau patys tą sužinokite įsitaisę patogiame fotelyje su knyga rankoje arba pasinagrinėję kitas rašytojo knygų apžvalgas šiame mano tinklaraštyje.

Kitos skaitytos knygos


● „Memoria“ ~ David Lagercrantz: ⭐3/5.
● „Arkties nuotaka“ ~ Aslak Nore: ⭐1/5.
● „Šešėlis“ ~ Kristina Ohlsson: ⭐3/5.
● „Konteineris“ ~ A. M. Ollikainen: ⭐3/5.