Literatūriniai detektyvų personažai

Arsenas Liupenas.
Autorius: Maurice Leblanc.
Arsenas Liupenas – pagrindinis Moriso Leblano knygų herojus, pramanytas personažas, vagis-džentelmenas, pirmą kartą pasirodęs trumpų apsakymų serijoje, spausdintoje žurnale „Je sais tout“, pradedant 1905 metų liepos 15 dienos numeriu. Nuo to laiko vagis džentelmenas susilaukė didžiulio populiarumo ir dabar yra lyginamas ir net lygus kitam garsiam anglų rašytojo literatūriniam veikėjui Šerlokui Holmsui, kuris yra nusikaltėlio priešingybė – detektyvas.

Brolis Kadfaelis.
Autorius: Elisa Piters.
Brolis Kadfaelis – išgalvotas rašytojos Elisos Piters personažas, Velso Benediktinų vienuolis, gyvenantis Šrusberio vienuolyne, Vakarų Anglijoje, pirmajame 12 amžiaus pusmetyje. Kaip personažas, Kadfaelis pasižymi smalsaus mokslininko, farmacininko ir paklydusio riterio savybėmis.  Jis yra meistriškas žmonių prigimties žinovas, smalsus, energingas, talentingas žolininkas, turi įgimtą šiuolaikišką teisingumo jausmą ir žino ką reiškia posakis „sąžiningas žaidimas“. Jis yra medicinos ekspertas, detektyvas, gydytojas ir diplomatas. Sutinkamas dvidešimtyje rašytojos pasakojimų parašytų tarp 1977 ir 1994 metų.

Eleris Kvinas.
Autorius: Ellery Queen.
Romanų herojus, pirmą kartą pasirodęs 1929 m. kūrinyje „Romėno kepurės paslaptis“. Personažas sukurtas dviejų pusbrolių Frederiko Danejaus ir Manfredo Li. Eleris Kvinas tarnauja kaip tyrėjas ir kaip romanų autorius. Skaitytojus jis pritraukia savo ar savo tėvo, atsistatydinusio inspektoriaus Ričardo Kvino, nuotykiais. Jis yra privatus seklys dirbantis savo apartamentuose West 87 gatvėje, Niujorke. Jo istorijos pritraukia skaitytoją realistiniu dedukciniu metodu, spalvingais dialogais ir personažais. Lietuvių skaitytojams yra mažai žinomas, dėl verstinės literatūros stokos.

Erkiulis Puaro.
Autorius: Agatha Christie.
Vienas žinomiausių literatūrinių detektyvų, belgas seklys Erkiulis Puaro pirmą kartą pasirodė 1920 m. pirmajame Agatos Kristi romane. Puaro turi daug savybių, kurios jį padarė tikra legenda pasaulyje – neįprasti ūsai, kiaušinio formos veidas ir, žinoma, aukšta nuomonė apie save. Bet labiausiai visiems, turbūt, žinomas, dėl savo gebėjimo įminti pačias sudėtingiausias mįsles, pasitelkiant vien tik savo pilkąsias ląsteles. Šis detektyvas pavyzdingas – itin skrupulingai planuoja finansus bei punktualiai skirsto savo laiką, nepamiršdamas dalį jo skirti Mocarto bei Bacho muzikai. Nedidelio ūgio, skrandžio skausmų nuolat kamuojamas vyriškis nusikaltimus neretai narplioja nekeldamas kojos iš namų bei pasikliaudamas savo „pilkosiomis ląstelėmis“.

Filipas Marlou.
Autorius: Raymond Chandler.
„Kieto“ detektyvo ikona Filipas Marlou yra rašytojo Raimondo Čandlerio vaizduotės kūrinys. Jis privatus detektyvas, neįveikiamas vienišas „vilkas“ su sarkastišku humoro jausmu. Personažas veikiantis daugiausia Los Andžele, Amerikoje, kur gyveno autorius. Marlou sutinkamas visuose Čandlerio romanuose pradedant „Didysis miegas“, bei daugumoje novelių. Protingas, itin profesionalus bei kilnus detektyvas, nepaleidžia iš rankos cigaretės, dažnai pastebimas ir su taure.  F. Marlou paprastai sutinkamas pavojingiausiose Los Andželo apylinkėse, alkoholikų, narkomanų bei kitų įvairaus plauko padugnių perpildytuose rajonuose. F. Marlou kine įkūnytas tokios Holivudo žvaigždės kaip Humphrey Bogartas, šis herojus taip pat pasirodė televizijos serialuose.

Haris Hūlė.
Autorius: Jo Nesbo.
Norvegų rašytojo Jo Nesbo knygų serijos herojus populiarus ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir visame pasaulyje. Norvegijoje jo knygų parduota daugiau nei 2 mln., o tai yra neįtikėtina žinant, kad šios šalies populiacija siekia mažiau nei 5 mln. gyventojų. Osle net yra sudarytas specialus žemėlapis, kuriuo vadovaujantis galima sekti žymiojo detektyvo pėdomis ir aplankyti visas žymias vietas iš J. Nesbo knygų. H. Hūlė – kitoks ir neįprastas skaitytojo akiai detektyvų personažas. Varginamas žalingų įpročių, kamuojamas skaudžios šeimos istorijos, iš pirmo žvilgsnio tik draugų pagalba neprarandantis darbo Norvegijos policijos nuovadoje H. Hūlė labiau primena antiherojų nei skvarbaus proto bei įžvalgų detektyvą. Pasak literatūros kritikų, šis personažas išskirtinis, nes savo pavyzdžiu puikiai atveria skaitytojui slapčiausius bei tamsiausius, iš pirmo žvilgsnio, tobulos šiuolaikinės visuomenės užkaborius.

Inspektorius Tomas Linlis.
Autorius: Elizabeth George.
Britų detektyvas inspektorius Tomas Linlis yra personažas sukurtas žymios amerikiečių rašytojos Elizabeth George. Čia mes susipažįstame su aristokratų kilmės detektyvu, kuris sprendžia nusikaltimus su jo Skotland Jardo kolege, detektyve Barbara Havers. Rašytoja prieš rašydama savo noveles, labai gerai išstudijuoja realias vietoves Anglijoje, kas daro jos knygas ypatingai tikslias lyginant su kitų rašytojų kūriniais. Pats tomas Linlis yra gan savitas personažas su savo silpnybėmis. Detektyvo santykiai su ledi Helen Clyde rutuliojasi per visas rašytojos noveles. Linlis ir Havers yra atvaizduoti detektyviniame BBC seriale „The Inspector Linley Mysteries“.
 
Komisaras Megrė (Žiulis Megrė).
Autorius: Georges Simenon.
Išgalvotas autoriaus Žoržo Simenono knygų personažas, komisaras Megrė pirmą kartą pasirodė 1931 m. romane „Petras – latvis“. Įdomu tai, kad inspektoriaus Megrės tyrimai visiškai nepanašūs vienas į kitą. Kiekvienam romanui su minėtu herojumi būdingas intriguojantis slaptumas, trumpas ir aiškus dėstymas, pagrįsta ir tiksli autoriaus psichologinė įžvalga, iki kraštutinumo įtempta veikėjų būsena. Klasikinio detektyvo pagrindas – neįprasto nusikaltimo atskleidimas. Kuo nusikaltimas painesnis, tuo didesnis skaitytojų susidomėjimas. Visa kūrinio intriga – nuodugnus nusikaltimo mechanizmo išpainiojimas ir nusikaltėlio demaskavimas. O Simenonui svarbiausia buvo paaiškinti socialines ir psichologines nusikaltimo priežastis.

Kurtas Valanderis.
Autorius: Henningas Mankellis.
Šiuolaikinis švedų rašytojas Henningas Mankellis sukūrė seriją detektyvinių knygų bei savo personažą Kurtą Valanderį, siekdamas atsakyti pagrindinį klausimą: kas nutiko Švedijos visuomenei? Ystado mieste apgyvendintas knygos herojus, inspektorius K. Valanderis – netradicinio detektyvo pavyzdys. Jis neatsisako žalingų įpročių, yra tingus, kartais netgi agresyvus, ramybės ieško operoje.

Lordas Piteris Vimsėjus.
Autorius: Dorothy L. Sayers.
Pramanytas, serijos detektyvinių novelių ir trumpų istorijų, personažas, be kriminologijos mėgstantis kolekcionuoti inkunabulus (knygas, išspausdintas iki 1501 m.). Maisto (ypač vyno), moteriškos mados ir klasikinės muzikos ekspertas. Bylas išmaniai sprendžia padedamas draugo ir kamerdinerio Mervino Banterio bei Skotland Jardo inspektoriaus Čarlzo Parkerio. Lordas Vimsėjus tapo mėgiamu BBC televizijos personažu.

Lu Arčeris.
Autorius: Ross Macdonald.
Vienas iš „privačių akių“, tokių, kaip Semas Speidas ar Filipas Marlou, papildantis „kieko“ detektyvo žanrą. Arčeris unikalus ne vien tuo, kad apima net tris dešimtmečius, bet ir išplėtojo žanrą, prisitaikantį prie kintančios visuomenės. Formulė, kurią Arčeris pasitelkia išaiškindamas praeities nusikaltimus, atspindinčius graikų tragedijas ir Biblijos aliuzijas, tampa Roso Makdonaldo prekinių ženklu. Nors Arčeris daug kuo primena Filipą Marlou, pagrindinis skirtumas yra tame, kad jis yra labiau atviras, jautrus ir empatiškas.

Mis Marpl (Džeinė Marpl).
Autorius: Agatha Christie.
Išgalvotas Agatos Kristi detektyvinių romanų personažas, pasirodęs dvylikoje jos knygų, bei keliose trumpose novelėse. Ji yra vyresnio amžiaus, netekėjusi moteris gyvenanti viename Anglijos kaimų ir besielgianti, kaip tikras detektyvas-mėgėjas. Nors iš pažiūros atrodo pasimetusi ir išsiblaškiusi, tačiau pasižymi nepaprastu loginiu mąstymu, bei išvystytu supratimu apie žmogaus prigimtį, jo silpnybes, jėgą, užgaidas ir baimes. Mažame miestelyje gyvenanti garbaus amžiaus panelė Džein Marpl mėgaujasi žmogaus prigimties studijomis bei tirdama nusikaltimus remiasi žmogaus psichologijos analize. Panelė Marpl ne kartą įkūnyta kino bei televizijos filmuose.

Niras Vulfas.
Autorius: Rex Stout.
Rašytojo Rekso Stauto literatūrinis personažas – detektyvas, gyvenantis keturių aukštų, raudonų plytų pastate, Trisdešimt penktojoje Vakarų gatvėje, Manchetene, Niujorke, kartu su savo padėjėju Arčiu Gudvinu, virėju Fricu ir savo orchidėjų kolekcija, kurios yra viena jo meilių ir aistrų (neskaitant valgymo). Žavusis Niras Vulfas tiria bylas namuose, nes iš namų išvažiuoja tik pas seną draugą ar pas gerą virėją, yra gurmanas, turi milžinišką orchidėjų kolekciją. Jo orchidariumą puošia daugiau kaip dešimt tūkstančių augalų, tad visus pinigus, gautus už atskleistus nusikaltimus, išleidžia elitinėms orchidėjų rūšims įsigyti. Romanai apie Niro Vulfą net vadinami vadovėliais pradedantiesiems sodininkams. Pats autorius, Reksas Stautas, niekada orchidėjomis neužsiiminėjo, o jo aistra buvo braškės (daugelis jo išvestų veislių apdovanotos parodose).

Peris Meisonas.
Autorius: Erle Stanley Gardner.
Pasaulyje garsiausias literatūrinis advokatas, pirmą kartą pasirodęs 1933 m. istorijoje „Aksominiai nagučiai“. Tai rašytojo Erlio Stenlio Gardnerio herojus, pasižymintis begaline kantrybe ir proto galia, savo klientus pristatantis ne tik į teismą, bet ir su savo kolegomis pats ištiriantis visas painiausias bylas. Peris Meisonas randamas apie aštuoniasdešimtyje apsakymų.

Roderikas Aleinas.
Autorius: Ngaio Marsh.
Inspektorius Roderikas Aleinas – detektyvų mėgėjams puikiai pažįstamas Naujosios Zelandijos rašytojos Ngaio Marsh aprašytas detektyvas. Nuo 1934 m. šis herojus pasirodė daugiau nei trijose dešimtyse knygų. N. Marsh personažas artimas P. Vimsėjaus herojui – išsilavinęs, preciziškas britų aristokratas, šalia kurio dažnai atsiranda pagalbininkas, žurnalistas Naidželis Befgeitas, padedantis išpainioti žmogžudysčių bei kitų kriminalų istorijas.

Semas Speidas.
Autorius: Dashiell Hammett.
Originalusis Dešilo Hemeto Semas Speidas yra, bene, reikšmingiausia persona „privačios akies“ žanre. Jis debiutavo 1929 m. bulvarinio skaitalo „Juodoji kaukė“ puslapiuose, serializuotame „Maltos sakalas“ kūrinyje. Jis yra kietas ir apsukrus „Speido ir Arčerio“ seklių agentūros, pagarsėjusios visame San Franciske, partneris. S. Speidas gali priminti detektyvo idealą – jis šaltakraujiškas, tvirtas, pasitikintis savimi net ir kebliausiose situacijose.

Šerlokas Holmsas.
Autorius: Arthur Conan Doyle.
Pramanytas rašytojo Artūro Konano Doilio knygų personažas, pasirodęs šešiasdešimtyje spausdintų detektyvinių novelių nuo 1887 iki 1927 metų. Holmsas labiausiai pagarsėjo savo dedukciniu metodu, kurį pasitelkęs įveikia pačius painiausius nusikaltimus ir paslaptis. Šis veikėjas gyveno ir dirbo Baker gatvėje, Londone, padedamas bičiulio daktaro Vatsono. Viena populiariausių Holmso istorijų –„Baskervilių šuo“. Britų seras Arthuras Conan Doyle‘is parašė daugiau nei pusšimtį trumpų, įtempto siužeto apsakymų, kuriuose Šerlokas Holmsas atsiskleidė kaip išskirtinės erudicijos tyrėjas. Šis detektyvas pasikliauja logika bei dedukcijos galia – jis geba išspręsti sudėtingiausias bylas, turėdamas minimalų kiekį informacijos taip pat pasitelkdamas teismo ekspertizės žinias. Tiek knygose, tiek filmuose talentingam detektyvui talkina ne mažiau žymūs, tačiau ne tokie nuovokūs Dr. Vatsonas bei inspektorius Lestreidas.

Tėvas Braunas.
Autorius: G. K. Chesterton.
Rašytojas Gilbertas Keitas Čestertonas mus supažindina su neįtikinamiausiu deriniu, detektyvu – Romos katalikų kunigu, tėvu Braunu. Jis yra linksmas, draugiškas ir šmaikštus. Darbštus ir atsidavęs kunigas, turintis nepaprastą dovaną – išspręsti painiausius nusikaltimus. Nors nė viename kūrinyje nesikartoja tas pats nusikaltimo ir jo išaiškinimo mechanizmas ar detalė, tačiau visuose yra viena bendra mintis: nusikaltimai, kokie bebūtų neįtikėtini, nėra Dievo bausmė, o žmogaus darbas.

Žanas Batistas Adamsbergas.
Autorius: Fred Vargas.
Komisaras Žanas Batistas Adamsbergas, žymusis prancūzų rašytojos Fred Vargas detektyvų serijos herojus, yra netradicinis policijos tyrėjas. Tai intravertiškas tipas, kuris užuot rėmęsis šalta logika, vadovaujasi intuicija, o nusikaltimus tiria paskendęs paslaptinguose apmąstymuose. Keistasis komisaras išgarsino šią seriją visame pasaulyje, o jos autorė imta vadinti prancūzų detektyvų karaliene (Le Figaro).

Žozefas Rultabilis.
Autorius: Ganson Leroux.
Pramanytas rašytojo Gastono Leru personažas, paauglys, nusikaltimų reporteris, dirbantis „Epok“ laikraščiui. Pirmą kartą pasirodęs Prancūzijos periodiniame leidinyje „L'Illustration“ 1907 metais kūrinyje „Geltonojo kambario paslaptis“. Savo manieromis ir elgesiu labiausiai primena anglų rašytojo Artūro Konano Doilio literatūrinį veikėją – Šerloką Holmsą. Kaip ir jis, Rultabilis pagarsėjo savo dedukcijos metodu, padedančiu jam atskleisti atrodo neįminamus nusikaltimus. Kaip ir Holmsas, jis mėgo rūkyti pypkę, turėjo pagalbininką ir draugą Senklerį. Iš viso sutinkamas septyniuose kūriniuose, bei dviejuose autorizuotuose tęsiniuose.

Žinote kitų populiarių detektyvinių personažų? Pasidalinkite informacija su kitais.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose. Norite rekomenduoti knygą? Padarykite tai čia.

4 komentarai:

  1. Kažkaip man pavadinimas straipsnio užkliuvo :) paskaičius žodį ''detektyvai'' atrodo, kad bus rašoma apie konkrečias knygas(o čia kalbama apie personažus). Pats straipsnis labai patiko, glaustai apibūdinti detektyvų herojai :)
    Visus minėtus teko sutikti knygose? ;] Jei taip, kurie labiausiai sužavėjo? ;]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na jo, reiks pamąstyt kažką dėl pavadinimo... Pats skaičiau apie Liupeną, Puaro, Marpl, Megrė, Filipą Marlou ir Šerloką Holmsą. Šiaip visi skirtingi ir savaip žavi: Liupeno knygos pasirodė paslaptingos ir intriguojančios, Puaro ir Marpl tyrimai paremti dialogais, Megrė istorijos tikroviškiausios ir arčiausios realybės, Marlou – ryški, komiška asmenybė, veiksmas vyksta vėlesniais laikais Amerikoje; Šerlokas Holmsas – detektyvų klasika, ankstyvieji laikai, kai dar važinėjama dviračiais ir karietomis :) Dar planuoju paskaityt apie Nirą Vulfą, Semą Speiną, Tėvą Brauną (knygos voliojasi lentynoj). Tiesa dar skaičiau apie Žozefą Rultabilį, reikės įtraukti į sąrašą. Irgi sena klasika, kur skaitytoją turi suintriguoti vykdomas tyrimas, o ne santykiai ir psichologiniai veikėjų portretai. Kartais norisi paskaityt kažką paprasto ir primityvaus :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pritariu ;] ypač po sunkaus kūrinio taip gera paimt kokį lengvą skaitalą, kuris nebūtinai turi būti šedevras ;D
    Pati skaičiau apie Lupeną (turi savotiško šarmo šis personažas)ir Holmsą (nemirtingas), planuose yra keletas Agatos Christi kūrinių, bet kadangi skaitau įvairius žanrus, tai net nebežinau, kada šie detektyvai paklius man į rankas (kažkur namie guli, bet reiktų gerokai pasiknist) ;D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Aš nors dabar daugiausia skaitau detektyvus, imu irgi skirtingus, apie šnipinėjimą, sąmokslą, mafiją ir t. t. nes jei imtum iš tos pačios serijos, tai kyla klausimas, kiek gi po galais galima žudyti??? A. Kristi tuo man nelabai patinka, kad pas ją knygos daugiausia sukasi apie žmogžudystę ir šios tyrimą. Jei imsi kokią, tai patariu pasiieškot iš žinomesnių jos kūrinių. Kitaip gali smarkiai nusivilt ir užkišt galvą nereikalinga informacija :)

    AtsakytiPanaikinti