Tą valandą, kai romano herojus Tobis Tempias išvydo pasaulį, jo motina mintyse ištarė: „Tu būsi didelis žmogus“. Matyt, motinos gali nuspėti savo vaikų ateitį, nes pasitvirtino ir Žozefijos Činski motiną persmelkdavusi nerami nuojauta: „Kada nors jai tikrai atsitiks kas baisaus“. Iki išsipildė motinų pranašystės, jiems teko nueiti vingiuotą kelią.
Nors romanas „Nepažįstamasis iš veidrodžio“ yra vienas pirmųjų Sidnio Šeldono darbų, tačiau rašytojo talentas jau jaučiamas ir čia. Knyga vaizduoja trijų žmonių gyvenimus, jų sėkmių ir nesėkmių istorijas, ir kaip žmonės neišvengiamai tampa laiko aukomis. Tai jauno artisto Tobio Templo kelio į žvaigždes, jaunos, likimo nuskriaustos merginos Žozefijos Činski, ir vieno kino studijos viceprezidento Semo Vinterso istorijos.
Tobio istorija mums parodys, kaip jis augs pas kontroliuojančią motiną, kurią jis labai mylės. Išgirsime jos nuolat sūnui kartojančius žodžius: „Dievas nori, kad tu išgarsėtum!“. Mes išvysime, kaip Tobis įsidarbins pas magą, kaip vėliau mirs jo motina, kaip Tobis paklius į armiją, kaip įstos į vaidybos mokyklą, pamatysime pirmąjį Tobio pasirodymą purviname bare, vėliau prabangiame viešbutyje, tada seks Tobio vestuvės iš reikalo, kelionė į Korėją ir kiti nutikimai. Tobio nuoširdumas bus toks mielas, kad net širdį maus: jis bus kaip tas mažas pergąsdintas kiškutis, kuriam atrodo, kad tuoj tuoj dangus ant galvos užgrius. Norėsis tiesiog pulti prie jo, apkabinti ir guosti, kad viskas bus gerai.
Žozefijos istorija bus ne ką lengvesnė ir mažiau tragiška. Gimusi negyva, o vėliau atgaivinta ji nuolat kovos su migrenos priepuoliais, augs Odesoje, Teksaso valstijoje pas religingą motiną, bus laikoma keistuole ir nuolat jausis vieniša. Mes pamatysime jos motiną virtusią niūria fanatike, apsėsta Dievo bausmės ir trokštančios šitos bausmės. Pamatysime Žozefijos norą gyventi taip, kaip gyvena kino žvaigždės jos mėgstamuose vaidybiniuose filmuose. Pamatysime jos pirmąją meilę ir pirmąją išdavystę. Merginos istorija labai tragiška, tačiau be galo įdomi.
Rašytojas mums taip pat papasakos Semo Vinterso „Pan Pasifik“ kino studijos viceprezidento rūpesčius dėl aktorių ir režisierių užgaidų. Holivudas čia bus panašus į cirką su trimis arenomis, kur grumsis nesutramdomi išprotėję personažai, lyg minų laukas, pilnas trypiančių idiotų. Dauguma aktorių, režisierių ir prodiuserių sirgs egocentrizmu ir didybės manija, tai bus nedėkingos, ištvirkusios destruktyvios personos. Na o kai esi kino studijos viceprezidentas, visa ši našta tampa dešimt kartų sunkesnė.
Visos istorijos man pasirodė labai įdomios ir vertos būti išgirstos. Jauno vaikino, visą gyvenimą norėjusio tapti artistu istorija, jaunos ir likimo sugniuždytos merginos istorija, ir Holivudo grietinėlėje besimaudančio žmogaus istorija. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog anksčiau ar vėliau šių veikėjų keliai susikirs.
Turiu pasakyti, kad nors veikėjai gal ir stereotipiniai ir šiek tiek karikatūriški, o paties romano nepavadintum rimtu kūriniu, tačiau aš mėgavausi kiekviena minute jį skaitydamas. Kiekviena Tobio sėkmė gimdė džiaugsmo ašaras manyje, o kiekviena nesėkmė, kėlė liūdesį. Žozefijos istorija kiek kitokia, jai likimas nepagailėjo išbandymų nuo pat pradžių, tad mano užuojautą ji pelnė nuo pirmųjų savo gyvenimo žingsnių. Semo istorija, galbūt, emocine prasme silpniausia, tačiau leidžia pažvelgti į kino pramonės užkulisius.
Vienas įdomiausių knygos akcentų, kai Tobis pamilsta jauną aktorę siekiančią šlovės, kuri kartą stebuklo dėka išgelbsti jo gyvybę. Tačiau Tobis net giliausiame košmare negalėjo susapnuoti, kad vėliau ji taps ir jo budeliu.
Tai vyro ir moters istorija, kurie nepaisant nesėkmių ir pažeminimų, siekia tapti pasaulinės šlovės žvaigždėmis, Tai savotiška šiuolaikinė Romeo ir Džiuljetos istorija vykstanti niekur kitur, o šešiasdešimtųjų Holivude.
Jeigu ieškote kažko lengvai skaitomo, tačiau emocingo ir dramatiško, atkreipkite dėmesį į puikaus pasakotojo Sidnio Šeldono romaną „Nepažįstamasis iš veidrodžio“.
Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.
Komentarų nėra
Rašyti komentarą