Paieška

2013 m. sausio 9 d.

„Ledo princesė“ ~ Camilla Läckberg

„Ledo princesė“
(Camilla Läckberg, 2011 m.). Knygos įvertinimas: ⭐4/5.

„Ledo princesė“ pradeda trilerių seriją. Fjelbaka, kur gyvena tik 1 000 gyventojų, ir visi vienas kitą pažįsta; šcherai, saulėje mirguliuojantis vanduo, ramios įlankos, laiveliai... Saugu, ramu ir gera. Taip mano ir žurnalistė Erika Falk, į gimtąjį kaimelį atvykusi tvarkyti mirusių tėvų namo. Kaip tik todėl ją taip sukrečia vaikystės draugės žūtis: gražuolė Aleksandra randama vonioje perpjautais riešais, žiemos šaltis jos kūną jau pavertęs ledu. Tačiau sunku patikėti, kad tai savižudybė. Ši mirtis neduoda Erikai ramybės; toliau rausdamasi draugės gyvenime, ji atskleidžia vis daugiau paslapčių. Kai prie tyrimo prisideda ir kitas Erikos vaikystės draugas, tyrėjas Patrikas Hedstriomas, kai kam ima darytis ankšta... Tačiau ar kaimelio gyventojai pakęs beatodairišką kišimąsi į tai, kas turėtų likti už uždarų durų? Erikos ir Patriko tandemas įsuka skaitytoją į šiurpinantį verpetą, kunkuliuojantį po iš pažiūros ramiu ledu.

Žiūriu, žiūriu ir matau, kad tampu savotišku skandinaviškų detektyvų mėgėju. Viskas prasidėjo nuo Arnaldur Indridason knygos „Užnuodytas kraujas“. Skandinaviški detektyvai labai skirtingi, labai intriguojantys, su savo unikaliais veikėjais ir veiksmo linijomis.

Camilla Läckberg „Ledo princesė“ taip pat viena iš jų. Atradau, kad tai tikrai patraukli istorija su jau minėtais išskirtinumais. Istorija mus nukelia Fjelbaką, nedidelį žvejybos kaimelį kažkur Švedijoje, kur graži, jauna moteris Aleksė randama negyva vonioje. Atlikus pirminę apžiūrą paaiškėja, kad ji nusižudė persipjaudama riešus. Erika Falk, rašytoja ir geriausia Aleksės vaikystės draugė, yra antrasis asmuo atradęs šios moters lavoną. Kartu su policininku ir vaikystės draugu Patriku Hedstriomu ji bando įminti šią kraupią žmogžudystę.

Istorija galima sakyti pateikiama šių dviejų veikėjų akimis. Nors pasakojimas klostosi palengva, čia nėra daug veiksmo, visgi istorija yra įtraukianti ir pakankamai įdomi. Skaitytojai gan detaliai supažindinami su visais knygos eigoje išaiškėjančiais faktais, taip leidžiant jiems paspėlioti, kas gi gali būti žudikas.

Erika yra pakankamai sudėtinga asmenybė, nepasižymėjusi saldžia vaikystė. Ji turi seserį Aną, kuria labai rūpinasi. Patrikas savo ruoštu yra šaunus vaikinas, lengvai užmezgantis pokalbius ir perregintis juose dalyvaujančius asmenis. Jis yra empatiškas bei atkaklus, tad padarys viską, kad tiesa būtų atskleista. Knygoje gausu ir kitų personažų, kurių dabar nevardinsiu. Istorijos pabaigoje atskleidžiama daug kraupių šeimos paslapčių, kurios šitiek metų dulkėjo palėpėje.

Nors knyga turi daug pliusų, yra ir keletas nedidelių minusų. Tarkim įvairios šalutinės veiksmo linijos ir istorijos. Ar mums būtina žinoti apie visą tą namo pardavimo reikalą, ar istorijas apie kiekvieną knygoje sutiktą asmenį, kuris pasirodo vos vienoje ar keliose scenose? Taip pat daugiau pastebėjimas nei minusas, kad knygose kurias parašo moteris rašytoja, žymiai daugiau dėmesio skiriama jausmams. Taip pat nagrinėjamos įvairios temos, kaip antai smurto namuose, ar daug dėmesio skiriama mintims apie savo viršsvorį, ar priaugtus kilogramus. Atrodė išties keistai, kai rašoma jog vyras galvoja apie priaugtą kilogramą. Nors gal Skandinavijoje tai jau yra aktuali tema, nežinau. Kaip bebūtų knyga yra išties verta būti perskaityta. Šaunu, kad yra išleista ir kita šios rašytojos knyga, kurioje sutiksime tuos pačius, jau pamėgtus personažus.

Turite savo nuomonę? Išsakykite ją komentaruose.

Komentarų nėra